1. Subject To Change: Creating Great Products & Services for an Uncertain World
   Peter Merholz
2. Communicating Design: Developing Web Site Documentation for Design and Planning
   Dan Brown
   ✔ Rekomenduoju, nuo gero darbo rezultatų pateikimo priklauso ir jų įsisavinimas kitų žmonių galvose.
3. Contextual Design: A Customer-Centered Approach to Systems Designs (Interactive Technologies)
   Hugh Beyer
4. Designing Web Navigation: Optimizing the User Experience
   James Kalbach, Aaron Gustafson
   ✔ Super knyga, struktūrizavusi žinias apie visas galimas navigacijos rūšis. Pradžią verta paskaityti visiems dirbantiems su IT projektais.
5. Designing for Interaction: Creating Smart Applications and Clever Devices (Voices That Matter)
   Dan Saffer
   ✔ Autorius ėmė temą už ragų ir į gan ploną knygelę sukišo nemažai apie interakcijų dizainą ir jo metodikas.
6. Designing for the Social Web (Voices That Matter)
   Joshua Porter
7. Designing Interfaces
   Jenifer Tidwell
   ✔ Pakankamai geras vadovas, kai reikia greito sprendimo vienai ar kitai interakcinei problemai spręsti, su sąlyga, kad jis po ranka. Man pačiam kol kas patogiau online esančios bibliotekos.
8. Designing the Obvious: A Common Sense Approach to Web Application Design
   Robert Hoekman Jr.
   ✔ Senokai skaityta ir nieko neprisimenu. Gal ir ne tokia gera :)
9. Designing Web Interfaces
   Bill Scott
10. The Elements of User Experience: User-Centered Design for the Web (Voices That Matter)
    Jesse James Garrett
    ✔ Autorius – žvėris, sugalvojęs AJAX pavadinimą. Knyga savo laiku gerai padėjo pamatus kasdienio darbo procesui, nors šiaip ji pažingsniui aiškina vieną didelę schemą (PDF formatu).
11. Information Architecture for the World Wide Web: Designing Large-Scale Web Sites
    Louis Rosenfeld, Peter Morville
    ✔ Leidinys tapęs klasika, autoriai – klasikais. Jei žadate pirkti, ieškokite ne žemesnės kaip antros versijos (leidimo).
12. A Project Guide to UX Design: For user experience designers in the field or in the making
    Russ Unger, Carolyn Chandler
13. Don’t Make Me Think: A Common Sense Approach to Web Usability, 2nd Edition
    Steve Krug
    ✔ Gerai pradedantiesiems ir norintiems lengvo skaitymo ir paveiksliukų. Norintiems rimčiau ir giliau, rekomenduoju 20 numerį.
14. Measuring the User Experience: Collecting, Analyzing, and Presenting Usability Metrics (Interactive Technologies)
    Thomas Tullis
15. Sketching User Experiences: Getting the Design Right and the Right Design
    Bill Buxton
    ✔ Daugiau pramoniniam dizainui. Firmos nupirkta knyga iškeliavo pas kažkurio bendradarbio rankas. Užsižymėta „skaityti ateityje“ :)
16. Mental Models: Aligning Design Strategy with Human Behavior
    Indi Young
    ✔ Nors turiu įtarimų, kad tik žaidžiama senų dalykų naujomis sąvokomis, tačiau irgi stovi eilėje.
17. Landing Page Optimization: The Definitive Guide to Testing and Tuning for Conversions
    Tim Ash
18. Web Form Design: Filling in the Blanks
    Luke Wroblewski
19. The Back of the Napkin: Solving Problems and Selling Ideas with Pictures
    Dan Roam
20. Observing the User Experience: A Practitioner’s Guide to User Research
    Mike Kuniavsky
    ✔ Rimtas reikalas. Patogumo naudoti (usability) tyrimų atlikimas su kai kuriais metodais išnagrinėtas iki panagių. Argumentai verslui t. y. „kodėl reikia“ irgi sudėti.

Pabaigoje sudėjau kelias knygas nuo savęs.

21. Making Things Happen: Mastering Project Management
    Scott Berkun
    ✔ Ankstesnysis leidimas vadinosi „Art of management“. Su kolega vadinome šią knygą „kaip išgyventi ofise“. Jei rimtai, galbūt padėjusi šiek tiek suvokti projektų valdymą ir savo vietą šiuose procesuose. Būtina skaityti. Kelis kartus. Rimtai.
22. Information Architecture: Blueprints for the Web
    Christina Wodtke
    ✔ Šventa knyga. Galima (ir būtina) skaityti kiekvieną dieną kaip Bibliją. Privaloma turėti po ranka, neskolinti niekam, leisti kitiems žiūrėti tik pridarius arba geriau uždarius duris, kad nepabėgtų su ja. Aprašo daugumą su IA, UX, GUI dirbančių žmonių ginklus: įrankius, metodus ir procesus. Vadovėlis su praktiškais ir realiais pavyzdžiais kasdienei kovai bei išlikimui.
23. Information Architecture: An Emerging 21st Century Profession
    Earl Morrogh
    ✔ Daugiau pasiskaitymui negu praktinei naudai. Nagrinėja profesijos, garsėjančios kaip daugiausiai turinčią pareigų pavadinimų, kilmę. Pabaigoje paliečia ateitį. Pačiam buvo įdomu, tikiuosi, kad ir jums bus.

Turite ką pridėti? Pasidalinkite komentaruose :)

Vasarį rašiau apie kriterijus, kuriais remdamasis, skirčiau paramą vienai ar kitai organizacijai. Trumpai pasikartosiu:

• skaidrumas – kiek gavote praeitais metais ir kam išleidote, ką planuojate šiemet;
• darbų sąrašas – pirmo punkto papildymas išvardintais konkrečiais darbais;
• reputacija – atsiliepimai iš kitų šaltinių apie jūsų organizaciją.

Ir šiandien perskaitau patogumo naudoti (angl. usability) guru Jacob Nielsen matančio šiek tiek kitu kampu straipsnį „Donation Usability: Increasing Online Giving to Non-Profits and Charities“:

User research finds significant deficiencies in non-profit organizations’ website content, which often fails to provide the info people need to make donation decisions.

Nors su pasitenkinimu galiu pasakyti, kad straipsnis esmę vis tiek nusako jau pačioje pradžioje:

Non-profits would collect much more from their websites if only they’d clearly state what they are about and how they use donations.

Pirmas įspūdis prasideda nuo detalių – pavyzdžiui teatre nuo rūbinės, o bažnyčioje nuo šventoriaus. El. laiškuose įspūdis prasideda nuo laiško antraštės (subject) ir pasibaigia parašu (signature). Ir pastarasis nėra tokia jau nereikšminga detalė, kaip kartais atrodo.

Wikipedia rašo, kad nėra griežtų taisyklių el. laiškų parašams. Todėl būna, kad maži nukrypimai išauga į tokius, kad pradeda erzinti. Ypač kai jie automatizuoti.

Automatinis parašas skirtas nurodyti savo pareigas, vardą ir pavardę. Galbūt dar telefono numerį. Pasirodo, kad būna kitaip. Kad ten galima pridėti ir atsisveikinimą. Ir ne tik.

Kai diena po dienos vietoj žmogiško pagal laiško turinį teksto – greitai surinkto draugiško „Tai iki“, priminimo „Nepamiršk parašyti“ arba palinkėjimo „Linkiu visa ko geriausio“ – gaunu robot-cyber-techno tekstą „Su pagarba“, „Linkėjimai“ arba visiškai negyvą „Nuoširdžiai Jūsų“, mane tai erzina.

Dar didesnis blogis , jei po šio veidmainiavimo eina 10 eilučių su visomis autoriaus pareigomis plius pareiškimas „kaip Tau bus blogai, jei laiškas ne Tau ir Tu iš karto jo nesunaikinsi, ir dar mums nepraneši“. Viskas ok, jau siunčiu atgal visą slaptą jūsų informaciją. Ir katastrofa, kai sugalvoja laiško paraše pridėti kompanijos produktų, paslaugų arba tuo metu vykdomų akcijų reklamą. Taip, būna ir tokių.

Situacija, kai susirašinėjus intensyviau su vienu iš tokiu laiškų autoriumi, vėliau prireikia atgaminti elektroninį dialogą, primena ekspediciją per džiungles – tenka brautis per automatinių parašų krūmus, kad išsitraukti reikiamą citatą. Dešimt puslapių automatinio parašo ir randamas klausimas, dar 10 puslapio parašų, štai ir atsakymas. Nuostabu.

Pasižiūrėkite į savo parašą ir pasitikrinkite, ar jis neprimena Kibo parašo.

Darant vidinių mokymų prezentaciją, pradėjau tikrinti lietuviškus šaltinius apie „usability“.

Malonus siurprizas – rezultatuose usability.lt eina pirmu numeriu, nors jame nėra jokio turinio, tik anksčiau gal metus buvo įdėtas mano įrašas apie lietuvišką atitikmenį terminui.
Spėju, dėl to prisidėjo prie pozicijos pirmoje vietoje Google rezultatuose.

Atrodo, kad Dominykas Blyžė nusprendė pakartoti istoriją.

Jei kur nors užtiksite bandymą suformuluoti usability sąvoką arba apibrėžimą lietuviškai arba jei turite suformulavę savo variantą, brūkštelėkite komentaruose paminėdami šaltinį ir nuorodą. Dėkui :)

Pradėkime nuo anglų kalbos apibrėžimų, kurių yra ne vienas, tad nurodau tuos šaltinius, kuriuos pats naudoju.

Originalo kalba

Wikipedia variantas:

Usability is a term used to denote the ease with which people can employ a particular tool or other human-made object in order to achieve a particular goal. Usability can also refer to the methods of measuring usability and the study of the principles behind an object’s perceived efficiency or elegance.

Usability.gov turi savo:

Usability measures the quality of a user’s experience when interacting with a product or system— whether a Web site, a software application, mobile technology, or any user-operated device.

„ISO 9241“ 11 dalyje apibrėžimas pateikiamas kaip:

The extent to which a product can be used by specified users to achieve specified goals with effectiveness, efficiency and satisfaction in a specified context of use.

„The Usability Body of Knowledge“ siūlo platų apibrėžimą:

A measure of the degree to which a product can be used by specified users or groups to achieve specific goals of effectiveness, efficiency, and satisfaction in a specified context of use. Factors affecting this measure include learnability, readability, aesthetics, safety and error frequency. Another significant factor is keeping cost-effectiveness within acceptable levels for human cost measured in terms of tiredness, discomfort, embarrassment, frustration and personal effort. Keeping cost-effectiveness within acceptable levels increases user satisfaction, which in turn causes continued and enhanced usage of the system.

Ir pabaigai „Human Resource Interaction Network“ sukaupę beveik dešimt variantų, pradedant nuo 1979-ųjų.

Bandymai gimtąja

VU dėstytojos dr. Kristinos Moroz Lapin vertimas (PDF) dokumente iš ISO 9241 11 dalies:

Panaudojamumas – tai naudotojo veiklos veiksmingumas, našumas ir jaučiamas pasitenkinimas, su kuriuo konkretus naudotojas gali pasiekti konkrečių tikslų konkrečiose aplinkose.

Kolegė R. apibrėžia kitaip, tačiau verčia taip pat:

Panaudojamumas – produktą ar paslaugą naudojančio vartotojo ar jų grupės naudojimosi efektyvumo ir intuityvumo, galimybių ir patogumo suvokimo bei pasitenkinimo laipsnis.

Svetainės seosite.lt dviejų žodžių variantas:

Tinklalapių patogumas (angl. Usability) yra kokybiškumą atspindinti savybė, kuri parodo vartotojo sąsajos paprastumą ir aiškumą. Terminas „usability“ taip pat apima visus metodus, kuriais siekiama pagerinti vartotojo naršymo patogumą. Šie metodai naudojami kuriant tinklalapio dizainą.

kriause.com bando paaiškinti versdami J.&Nielsen tekstus.

„Usability“ užduotis – ištirti vartotojo sąsają ir nustatyti kurie elementai vartotojui padeda, kurie atvirkščiai. „Usability“ taip pat stoja į vartotojo pusę ir kovoja už paprastumą. Abu „usability“ aspektai turi teisę gyvuoti, o skirtumus tarp jų reikia tiesiog suprasti.

Dar vienos kolegės V. samprotavimai.

Kodėl aš pasiūliau „naudojamumą“?
Nes yra toks terminas „jojamumas“. Iš pirmo žvilgsnio neaišku ką jis reiškia, bet kai supranti, pasidaro nepaprastai logiška. „Jojamumas“ yra nuo žodžio „joti“. Jojamumas apibrėžia – ar gerai su tuo arkliu joti. Tai apima viską: ar jis minkštas, ar lengvai valdomas. Taigi „daryti“ → „daromumas“ reiškia, ar „faina“ yra „daryti“.

„Naudoti“ → „naudojamumas“ analogiškai reiks „ar gerai yra naudoti“. Taigi intensyvumas čia jau ne prie ko. Kalbama būtent apie naudojimo kokybę. Beje, „kokybė“ – labai puikus žodis ir labai tinka mūsų atveju.

Iš lietuvių kalbos specialistės gautas atsakymas dėl pasiūlytų variantų:

Kaip terminas naudojamumas netinka, nes:

• per ilgas;
• neskambus;
• padarytieji iš veiksmažodžių daiktavardžiai vartotini kuo rečiau (bet yra tokių).

Nors ir mokausi angliškai, bet tą pastraipėlę supratau tik maždaug, o to žodžio ten juk ir nebuvo (?). Tačiau supratau, kad tai nėra vien „naudą teikiantis“ dalykas – jis tiriamas, kažkaip matuojamas, pasirenkamas etc., taigi naudojamumas dar ir todėl netinka („naudoti“ dažniausiai keistinas „vartoti“: vartojame duoną, sąvaržėles, vartojimo kreditas, suvartota 1 000 t popieriaus ir t. t. – tai yra, gal buvo naudos, gal nebuvo, nesvarbu).

Terminus nereikia versti pažodžiui. To use – naudoti (kai teikia naudą), vartoti, būti tinkamam, paimti kaip tinkamiausią. Taigi galėtų būti tinkamumas (nors irgi ilgas, bet skamba lengviau), vertingumas (turi ar neturi vertę, gali būti tinkamas ar ne).
Nebūtina vartoti daiktavardį (-umas, -mumas, etc.). Gali būti dalyviai ar būdvardžiai:

• produktas tinkamas/netinkamas;
• teiktina / neteiktina paslauga;
• vertingas / nevertingas sprendimas;
• galimas / negalimas sprendimas;
• tęstinas / netęstinas projektas.

Tai gali būti ir trumpas daiktavardis „vertė“ (produkto vertę sudaro šie aspektai…; nuo xy faktoriaus paslaugos vertė nesumažėja…; tai pakeltų produkto/paslaugos vertę…).

Po visų svarstymų siūlyčiau tinkamumas, vertė, tinkama(s), teiktina(s).

Beje, jojamumas, kramtomumas, valgomumas, skalbiamumas, mazgojamumas, etc. – irgi neteiktini. Jie gremėzdiški.
Plg.: „Vaiko valgomumas pagerėjo“ – geriau būtų „vaikas ėmė geriau valgyti“. „Skaitomumas vis mažėja“ – geriau būtų „skaitoma vis mažiau“.

„Idea Code“ bando su dviem žodžiais:

„Patogumas naudotis“ – kokybinis žmogaus sąveikos su tinklalapiu ar programine įranga aspektas.

Giedrius Karaliūnas naudoja tokį patį:

Jeigu mes siekiame, kad mūsų kuriamais produktais būtų patogu naudotis, tai patogumas naudotis (angl. Usability) yra mūsų tikslas.

Coral Map rašo kitokį variantą:

Padedame padidinti interneto svetainių vartojamumą (usability).

Dominykas Blyžė siūlo į Coral Map variantą panašų naujadarą:

Viena iš mano minčių naujam terminui būtų vartojiškumas (arba vartotiškumas). Sutinku, kad žodis yra absoliutus naujadaras ir skamba gana keistai, bet galbūt būtų įmanoma prie jo priprasti? Jis skamba panašiai kaip dalis usability kriterijų – “aiškumas”, taipogi siejasi su “žmogiškumu”: “vartojiškas” – “geras vartotojui, vartojimui”.

Raimundas Zabarauskas sukuria radikalų variantą:

Smarkiai pakutenęs tikrinę lietuvių kalbą išgavau trumpą, neinterferuojantį su kitais žodžiais ir gana aiškiai besiasocijuojantį su originalu naujadarą: tinknaudumas

Tinknaudumui skirta svetainė ir tos svetainės tinknaudumas; tinknaudumo tyrimai; ekspertinė tinknaudumo apžvalga; geras tinknaudumas pasiekiamas tuomet, kai dizainas remiasi vartotojo poreikiais; objekto tinknaudumas yra vartotojo patirties pagrindas.