So, what are the trends to watch? I can sum that up in 3 words: mobile, local, social

Eric Schmidt

Citata (ypač jos nagrinėjimas) ir užtvirtino norą parašyti postą apie tai, kad kai kuriems dalykams nustatoma taisyklė – jie apibūdinami trimis parametrais, iš kurių galima pasirinkti bet kuriuos du, tačiau tas pasirinkimas eliminuoja trečiąjį. Keletas pavyzdžių:

• Norite susiremontuoti butą, susirasti darbų atlikėją, išsirinkti prekę? Rinkitės du iš trijų: greitai, pigiai, kokybiškai.
• Svarstote ar imti naują užsakymą? Du iš trijų: puikūs (faini) žmonės, įdomus projektas, geri pinigai.
• Susipažinote su mergina ir galvojate dėl rimtesnės draugystės? Protinga, emociškai stabili, gerai atrodanti – kurie du?
• Vaikinai, irgi neliekate nuošalėje: sveikas, turtingas, protingas?
• Gyvenime būna karčių situacijų kai reikia rinktis kas ką: šeima, darbai, mokslai.
• Kiekvieną rytą pastebėsite, kad kaip darbo dienai kažkurio iš šių trijų šiandien trūksta: laiko, sveikatos, energijos.
• Geras gyvenimas? Ar tikrai? Kurie du: laimingas, turtingas, laisvas?
• …

Berods, tai vadinama trilema. Bet galima ir kitaip pavadinti. Ypač komentaruose.

Pirmas pasakojimas buvo apie merginas, dabartinis – apie vaikiną sovietiniais laikais. Ištraukta iš Runeto svetainių.

Belizas – dvigubai mažesnė už Lietuvą valstybė Centrinėje Amerikoje žemiau Meksikos. Viename jo uostų iš sovietinio laivo išėjo pasivaikščioti gydytojas. Bare jis susipažino su vietiniu šventiku. Pastarasis papasakojo, kad miestelio kalėjime uždarytas rusas. Svečias apsilankė pas tautietį ir išgirdo tokią istoriją.

Tas visą gyvenimą svajojo patekti į Ameriką. Užaugo, užbaigė mokslus, įsidarbino tarptautinio plaukiojimo laive. Vis laukė kol laivas priartės prie svajonių žemės krantų, tačiau kaip tyčia, maršrutai vis būdavo į kitą pusę arba nepriartėdavo. Galiausiai per vieną iš plaukiojimų laivas sustojo Buenos Airėse. Vaikinas nusprendė, kad arčiau nebebus ir pabėgo iš laivo.

Reiktų paminėti, kad nuo Argentinos sostinės iki Niujorko toliau negu nuo pastarojo iki Maskvos. Todėl sunku patikėti, bet pabėgėlis varė paprasčiausiai pėsčiomis. Tiesiai per kalnus, upes, dykynes ir džiungles. Nemokėdamas kalbos, neturėdamas dokumentų. Sienas kirsdavo nelegaliai, Pietų Amerikoje tais laikais jos buvo gana sąlyginės. Ėjo keletą metų, maitindamasis tuo, ką rasdavo išmesta, užsidirbdavo imdamasis atsitiktinių darbų. Galiausiai įkliūvo Belize už tai, kad neturėjo jokių dokumentų. Vietiniai nutarė: kol aiškinsis ir išsiaiškins aplinkybes, tegul keliauninkas pasėdi kalėjime. Galiausiai nusprendė, kad neaiškų ir nelegalų emigrantą pasiųsti į ten, iš kur atėjo – Gvatemalą.

Po poros mėnesių gydytojas vėl užsuko į tą patį uostą ir atsitiktinai sutiko keliautoją vienoje iš degalinių, bandantį užsidirbti pinigų pravažiavimui per Meksiką. Pasirodo, kad jūreivėlis sugebėjo pabėgti iš Gvatemalos valdžios gniaužtų ir antrą kartą nelegaliai kirsti sieną. Susižavėjęs užsispyrimu, gydytojas davė šiek tiek pinigų ir palinkėjo gero kelio.

Praėjo niolika metų. Sugriūvo Sovietų Sąjunga. Gydytojas susikrovė lagaminus ir su šeima išvarė gyventi į žalios kortelės šalį. Galiausiai šiek tiek prasigyveno ir per atostogas nutarė pervažiuoti Ameriką.

Įpusėjus kelionę viename iš Teksaso barų išgirdo istoriją apie tai, kad miestelyje gyvena rusas, kuris atėjo į Ameriką iš Argentinos. Suprato, kad visgi herojus atėjo. Per keletą metų. Atėjo pėsčiomis.
Atėjęs įsitvirtino. Ir vedė po žlugimo emigravusią į JAV rusę.

Kai po niolikto bokalo kompanijoje prieina kalba apie keliones, visuomet prisimenu šias dvi istorijas.

Pirmoji girdėta iš vienos draugės lūpų. Senais gerais laikais ir savaitgaliais važiuodavo su savo mašina iš Vilniaus į Šiaulius pas tėvus. Pamačiusi dvi tranzuojančias pankes, sustojo paimti. Pankių – vokiečių artimiausias norimas pasiekti taškas buvo Kryžių kalnas, kur jos tikėjosi pasistatyti kur nors palapinę ir pernakvoti. Draugė pasiūlė joms pernavoti pas save. Abidvi merginos tempė nemažą keistų įrankių ir puodų rinkinį ant savo kuprinių.
Paklaustos, kam joms tai, merginos papasakojo savo tikslus – nori nutranzuoti iki Mongolijos, padirbėti, nusipirkti arklius ir jais perjoti visą šalį. O tie specpuodžiai tai arkliams skirti.

Po dviejų dienų – kai bokalas didelis, tai pokalbis ilgas – pankės išvažiavo.

Praėjo keli metai. Draugė metė darbą Vilniuje ir išvažiavo į Rytų Azijos šalis. Pusantrų metų klajojo.
Ir vieną dieną kažkur Bangkoke, provincijos kaime, vietinių vestuvėse berūkant tarp šokančių pamatė vieną iš merginų.
– Ana, čia tu?
Apsikabinimai, džiaugsmo šūksniai, šūsnys klausimų. Susėdo ir vokietė papasakojo kaip pavyko keliauti.
Jos nutranzavo iki Mongolijos. Padirbėjo. Nusipirko arklius. Po kelių dienų vienas iš arklių pasibaidė ir numetė raitelę. Ta susilaužė koją. Po to kai pasveiko ir išėjo iš ligoninės, merginos spjovė į arklius. Pardavė juos ir nusipirko dviračius. Su jais pervažiavo Mongoliją ir visą Kiniją, tada pradėjo klajoti ir vieną dieną susitiko maniškę draugę :)

O apie kitą vėliau :)

Pradėjus ankstesnę atkarpą, įstrigo akimirkos, kai

…šeštadienį vakare geriant arbatą naujoje vietoje galima girdėti tarsi iš po požemio blausius koncerto „Baltuose Drambliuose“ ritmus, o sekmadienį atsibudus vos vos to-o-o-o-limą miesto gaudesį. Viskas labai gerai.

Ankstesnės atkarpos ilgis – 1 metai, 6 mėnesiai, 22 dienos arba 570 dienų arba 81 savaitė arba 13680 valandų arba 820800 minutės arba 49248000 sekundės.

Užtat šį kartą prabudus pradžiugino iš apačioje esančio buto bumbsinti muzika. Miesto gaudesys pagarsėjo, bet vis tiek prislopintas.

Dabartinės atkarpos pradžią žymi kiaušinis ant stulpo su autoriaus duota metų garantija.

All I know right now is that I want to do all of it better. Everything better. Better, better.

Merlin Mann – Better

Jei aš mokėčiau…

• taip ieškoti;
• taip pasakoti istorijas;
• taip rašyti;
• ir taip iš nieko padaryti poeziją;
• o taip sudėlioti aplink raštą detales;
• taip piešti;
• o taip sudėlioti dizainą;
• taip mokyti;
• ir taip mokytis;
• taip šokti;
• taip groti;
• taip programuoti;
• taip draugauti su miestu;
• taip galvoti;
• taip žiūrėti – fotografuoti paprastus dalykus;
• ir tiek žinoti apie fotografiją;
• taip šnekėti;
• ir taip klausytis žmogaus;
• ir netgi ne žmogaus;
• o taip bumbėti :);
• ir taip juokauti;
• taip žinoti apie ir ragauti alų;
• taip gaminti valgyti;
• ir taip ragauti;
• o taip ne tik maistą :D
• taip žiūrėti filmus;
• ir taip juos kurti;
• taip atrodyti :)
• taip kurti daiktus;
• ir taip juos naudoti;
• taip norėti gyventi;
• ir taip tiek išgyventi;
• ir netgi taip (arba tiesiog) gyventi.

… tai būčiau ne aš. Nes tingiu.
Ir įrašas sugalvotas tingint parašyti ką nors gražesnio bei norint pasidalinti krūva nuorodų.

Tai ne recenzija Janos Frank knygai „Муза и чудовище: как организовать творческий труд“ (2009), tiesiog pastabos sudėliotos jos puslapių paraštėje ir vėliau sukeltos čia. Be jokių grupavimų ir rikiavimų.

• Viskam reikia keturių dalykų: laiko, sveikatos, energijos ir motyvacijos.
• Būtina užsirašyti mintis kaip planus, idėjas, tikslus, norus, darbus ir t. t. Ir reguliariai peržiūrėti.
• Miegui – sveikatai ir energijai – reikia skirti pastovų (fiksuotą ir numatytą) laiko kiekį.
• Laikas turi būti skirstomas. Pvz. darbo ir poilsio, aktyvi ir pasyvi veikla, fizinė ir protinė veikla ir t. t.
• Savo buvusią veiklą reikia sekti ir skaidyti ją į rutiną ir nerutiną, nepamirštant žymėti, kokiam darbui kiek laiko skirta.
  Pamirštą laiką ar veiklą irgi būtina užsirašyti.
• Veiklos išskaidymas į rutinas ir nerutinas padeda sutikslinti darbų planą.
• Veiklos pavertimas rutina leidžia sutaupyti energijos – rutina nereikalauja emocinių ir protinių pastangų, skirtingai nuo veiklos, kuriai reikia dėmesio
• Tuo pačiu metu kartojama užimanti tiek pat trukmės veikla virsta į rutiną per 20 – 25 dienas.
• Savaitinio ar mėnesinio kalendoriaus naudojimas padeda paskirstyti susikaupiančias rutinines veiklas maždaug po lygiai kiekvienai dienai.
• Visi užrašai apie planus turi būti laikomi prie savęs – patogu sekti rutinas ir žymėtis atliktus darbus. Ir jame visada galima atrasti idėjų ką dar galima nuveikti ir pasirinkti, kas yra maloniausia tuo metu.
• Kita vertus, visuomet reikia pradėti nuo darbų su artimiausia mirties linija (deadline).
• Kai kuriai veiklai reikia atitinkamų sąlygų – kitaip tariant, jaučiant pasipriešinimą kažkokiam darbui reikia atrasti jam trukdančius faktorius.
  Ypač jei veiklą norima padaryti rutinine.
• Įvairios dienos „smulkmenos“ – netikėti skambučiai, darbai, paplepėjimai, momentinės užduotys – gali būti sukaišiojami tarp rutinų (ir per jas) ir pagrindinių darbų.
  Šias smulkmenas galima skaidyti į „aisbergus“ ir „balas“. Pirmieji slepia daugiau darbo negu atrodo, antrieji sunaudoja daugiau laiko negu norėtųsi.
• Dideli darbai ir ilgas norų sąrašas turi būti daromas principu: dalinti pusiau, dar kartą pusiau ir dar kartą pusiau.
  Tada galima pasirinkti tik svarbiausius iš likusios dalies ir juos bandyti atlikti.
• Didelius planus ir darbus visuomet reikia skaidyti į žingsnius. Pastariesiems numatyti konkrečias datas nuveiktų darbų analizei.
• Niekuomet nevėlu susidaryti planą. Netgi proceso pabaigoje.
• Nėra vienintelio gero planų skaidymo į žingsnius varianto – jį reikia pasirinkti savo nuožiūra pagal darbus ir laiką.
• Bandant planuoti, galima pradėti nuo norų sąrašo. Tada skaičiuoti galimo skirti laiko kiekį, tada nurėžti dalį norų arba dalį darbų.
• Kai kuriuos planus galima (ir verta) daryti atbuline tvarka – Z-ą galiu padaryti tik tada, kai padarytas X-as ir Y-as.
• Laiko skaidymas veiklai: 45 minutės – aktyvi, 15 – pasyvi.
• Laikantis laiko skirstymo „15+45“ metodo, netikėtus siurprizus (skambučiai, klausimai ir t.t.) galima atidėti /nukelti 45 minutes ar mažiau.
• Poilsio galima / nebūtina / reikia neplanuoti :)
• Gali būti, kad visa aprašyta sistema yra tik laiko valdymo iliuzija, kuri padeda susidaryti saugią erdvę visuotiniame (Visatos) chaose.

Knygą galite įsigyti „Homo Sapiens“ knygyne arba internetinėse parduotuvėse.

Šį savaitgalį sudalyvavau renginyje „Vilnius Startup Weekend“, skirtame turintiems idėjų, laiko, žinių ir pinigų susitikti, susitarti ir kažką nuveikti. Rolė buvo savotiškai (ne)įprasta – teko pabūti mentoriaus (ką?) kailyje.

Trumpai apie procesą:

1. idėjininkai pristato save ir idėją per vieną minutę. Geriausiai pristatęs gavo apdovanojimą – Apple iPhone telefoną dovanų;
2. vėliau per valandą bando pritraukti jiems reikalingus žmones kaip programuotojus, dizainerius, vadovus, marketingistus ir t. t į komandą, su kuria dirbs per savaitgalį. Pastarieji gauna 2 balsus, kuriuos gali skirti patikusiai idėjai;
3. 10 komandų, kurios surinko daugiausiai balsų, praeina į sekantį etapą – komandinį darbą ir kas svarbiausia, gauna galimybę prisistatyti investuotojams;
4. susidariusios komandos per penktadienį ir iki šeštadienio popietės šlifuojasi viduje ir bando kuo daugiau padaryti su idėja – nuo išdirbto biznio plano iki kažkiek jau veikiančio prototipo;
5. vėliau mentoriai konsultuoja komandas norimais ir nelabai klausimais;
6. komandos dar kartą peršlifuoja savo darbą ir sekmadienį pristato investuotojams.

Nors organizatoriai akcentavo, kad renginys leis idėjininkams suburti komandą ir netgi padaryti kažką realaus per savaitgalį, iš pradžių žiūrėjau skeptiškai. Tačiau šeštadienio vakare keletas komandų buvo optimistiškai nusiteikę, o viena netgi pademonstravo prototipo variantus.

Nustebino idėjų spektras – nuo besikartojančių iš dar „Open Coffe Club“ ir Bitės „Plius Laboratorija“ renginių susitikimuose iki visiškai šviežių ir absoliučiai crazy :)

Ar verta dalyvauti tokiame renginyje? Žinoma, nes:

• visų pirma galima patikrinti savo idėją, kiek ji iš tikrųjų yra nauja;
• patikrinti save kaip pardavėją, kuris turi savo idėją ir save parduoti pirmą kartą matantiems žmonėms, norint juos pritraukti į savo projektą;
• patikrinti savo komunikacijos žinias ir save kaip priimantį sprendimus komandos vadą ir / arba idėjinį lyderį.

Bent jau man pačiam tai buvo proga pamąstyti, kad sunkiausias iššūkis būtent yra tokio renginio metu įtikinti kitus prisidėti prie būtent tavo idėjos, nes tenka konkuruoti su kitais ir kartu atsilaikyti prieš padidėjusį skeptikų, kritikų arba nesuprantančių (ypač jei pritrūksta žodžių paaiškinti savo mintis) srautą. Sau pačiam pastebėjau, kad jei pavyksta ateiti į tokį renginį su išankstine „shoshin“ nuostata, tačiau pastoviai gaunant šviežių minčių ir energijos, visų pirma norisi pastatyti save į gynybinę „šaltos galvos/realios žemės“ poziciją, antra vertus neišvengiamas buvo užsikrėtimas tuo šviežių ir gimstančių minčių gaivališkumu. Pastarasis baigėsi tuo, kad naktį teko pabusti kelis kartus nežinia kodėl.

Šiek tiek nustebino žmonių žinių apie usability spektras – nuo klausiančių „kas tai yra?“ iki aiškiai įvardinančių projekto patogumo naudoti problemas ir tikslius klausimus.

Savaitgalį užskaitau, nes:

• manau, kad pavyko savyje pralaužti savotišką barjerą t.y. pasyvumo – laukimo, kol busiu pakviestas ir paklaustas konkrečių sprendimų – būseną, kuri atsirasdavo dirbant su naujais žmonėmis;
• gyvai pamatytos kai kurios legendos – pirmieji interneto Lietuvoje naudotojai. Įdomu išgirsti jų mintis ir palyginti patirtis;
• atgaivintos senos pažintys ir keletas naujų. Tikiuosi, kad ateityje pavyks jas sutvirtinti labiau.

Ir daugiau nebus. Nes daugiau senovinių nuotraukų neturiu.
Iš CD archyvų ištraukiau 122 nuotraukas, kurias galite peržiūrėti šioje prezentacijoje:

Norintys naudoti komerciniais ir nelabai tikslais, gali parsisiųsti aukštos rezoliucijos bylas iš Flickr svetainės puslapio „Archive of old photography“.

1. Subject To Change: Creating Great Products & Services for an Uncertain World
   Peter Merholz
2. Communicating Design: Developing Web Site Documentation for Design and Planning
   Dan Brown
   ✔ Rekomenduoju, nuo gero darbo rezultatų pateikimo priklauso ir jų įsisavinimas kitų žmonių galvose.
3. Contextual Design: A Customer-Centered Approach to Systems Designs (Interactive Technologies)
   Hugh Beyer
4. Designing Web Navigation: Optimizing the User Experience
   James Kalbach, Aaron Gustafson
   ✔ Super knyga, struktūrizavusi žinias apie visas galimas navigacijos rūšis. Pradžią verta paskaityti visiems dirbantiems su IT projektais.
5. Designing for Interaction: Creating Smart Applications and Clever Devices (Voices That Matter)
   Dan Saffer
   ✔ Autorius ėmė temą už ragų ir į gan ploną knygelę sukišo nemažai apie interakcijų dizainą ir jo metodikas.
6. Designing for the Social Web (Voices That Matter)
   Joshua Porter
7. Designing Interfaces
   Jenifer Tidwell
   ✔ Pakankamai geras vadovas, kai reikia greito sprendimo vienai ar kitai interakcinei problemai spręsti, su sąlyga, kad jis po ranka. Man pačiam kol kas patogiau online esančios bibliotekos.
8. Designing the Obvious: A Common Sense Approach to Web Application Design
   Robert Hoekman Jr.
   ✔ Senokai skaityta ir nieko neprisimenu. Gal ir ne tokia gera :)
9. Designing Web Interfaces
   Bill Scott
10. The Elements of User Experience: User-Centered Design for the Web (Voices That Matter)
    Jesse James Garrett
    ✔ Autorius – žvėris, sugalvojęs AJAX pavadinimą. Knyga savo laiku gerai padėjo pamatus kasdienio darbo procesui, nors šiaip ji pažingsniui aiškina vieną didelę schemą (PDF formatu).
11. Information Architecture for the World Wide Web: Designing Large-Scale Web Sites
    Louis Rosenfeld, Peter Morville
    ✔ Leidinys tapęs klasika, autoriai – klasikais. Jei žadate pirkti, ieškokite ne žemesnės kaip antros versijos (leidimo).
12. A Project Guide to UX Design: For user experience designers in the field or in the making
    Russ Unger, Carolyn Chandler
13. Don’t Make Me Think: A Common Sense Approach to Web Usability, 2nd Edition
    Steve Krug
    ✔ Gerai pradedantiesiems ir norintiems lengvo skaitymo ir paveiksliukų. Norintiems rimčiau ir giliau, rekomenduoju 20 numerį.
14. Measuring the User Experience: Collecting, Analyzing, and Presenting Usability Metrics (Interactive Technologies)
    Thomas Tullis
15. Sketching User Experiences: Getting the Design Right and the Right Design
    Bill Buxton
    ✔ Daugiau pramoniniam dizainui. Firmos nupirkta knyga iškeliavo pas kažkurio bendradarbio rankas. Užsižymėta „skaityti ateityje“ :)
16. Mental Models: Aligning Design Strategy with Human Behavior
    Indi Young
    ✔ Nors turiu įtarimų, kad tik žaidžiama senų dalykų naujomis sąvokomis, tačiau irgi stovi eilėje.
17. Landing Page Optimization: The Definitive Guide to Testing and Tuning for Conversions
    Tim Ash
18. Web Form Design: Filling in the Blanks
    Luke Wroblewski
19. The Back of the Napkin: Solving Problems and Selling Ideas with Pictures
    Dan Roam
20. Observing the User Experience: A Practitioner’s Guide to User Research
    Mike Kuniavsky
    ✔ Rimtas reikalas. Patogumo naudoti (usability) tyrimų atlikimas su kai kuriais metodais išnagrinėtas iki panagių. Argumentai verslui t. y. „kodėl reikia“ irgi sudėti.

Pabaigoje sudėjau kelias knygas nuo savęs.

21. Making Things Happen: Mastering Project Management
    Scott Berkun
    ✔ Ankstesnysis leidimas vadinosi „Art of management“. Su kolega vadinome šią knygą „kaip išgyventi ofise“. Jei rimtai, galbūt padėjusi šiek tiek suvokti projektų valdymą ir savo vietą šiuose procesuose. Būtina skaityti. Kelis kartus. Rimtai.
22. Information Architecture: Blueprints for the Web
    Christina Wodtke
    ✔ Šventa knyga. Galima (ir būtina) skaityti kiekvieną dieną kaip Bibliją. Privaloma turėti po ranka, neskolinti niekam, leisti kitiems žiūrėti tik pridarius arba geriau uždarius duris, kad nepabėgtų su ja. Aprašo daugumą su IA, UX, GUI dirbančių žmonių ginklus: įrankius, metodus ir procesus. Vadovėlis su praktiškais ir realiais pavyzdžiais kasdienei kovai bei išlikimui.
23. Information Architecture: An Emerging 21st Century Profession
    Earl Morrogh
    ✔ Daugiau pasiskaitymui negu praktinei naudai. Nagrinėja profesijos, garsėjančios kaip daugiausiai turinčią pareigų pavadinimų, kilmę. Pabaigoje paliečia ateitį. Pačiam buvo įdomu, tikiuosi, kad ir jums bus.

Turite ką pridėti? Pasidalinkite komentaruose :)

1. „Dizainologija“ – Robertas Jucaičio skaitiniai apie dizainą. Su maloniomis vietinėmis smulkmenomis.
2. „Uroboras“ – kasdienis media srautas, kurį apibūdinčiau kaip intensyvesnį ir purvinesnį ore.lt. Kol kas patinka.
3. „Pilstymai“ – taiklios pastabos apie gyvenimą. Moteriškai iš didžiosios.
4. „Vilius’ Notes“ – studijų laikų draugo pastabos, kitaip tariant „Perspectives while surfing Life“
5. „Blogas Blyno blogas“ – o dabar kito draugo kauniečio „ Užrašai bėgant per gyvenimą“