• Perskaityk instrukcijas. Ir viską pamiršk.
• Nusistatyk datą. Ir kalbą. Ir žadintuvą su priminimais.
• Įsidėk filmus. Muziką. Knygas.
• Išsirink programas. Ir įdiek. Nepamiršk žaidimų.
• Užsirašyk viską. Nufotografuok. Įkalbėk.
• Synchronizuok viską. Ypatingai kontaktus ir kalendorių.
• Optimizuok draugus ir kolegas. Sukurk favoritus ir grupes.
• Išsiųsk visiems viską. Arba nieko.
• Išskirk jį (ir save) lipdukais ir garsais.
• Reguliariai pakrauk.

Jūs kartu atsinaujinsite. Kontaktais, pokalbiais, žinutėmis, programomis, muzika, filmais ir knygomis.

• Nepamesk. Liksi vienišas.
• Nepamesk. Prarasį dalį praeities. Turimą ritmą.
• Nepamesk. Nepakeisi ateities. Nesuformuosi naujo ritmo.

Tegul pirmas judesys dienoje būna išjungti telefono žadintuvą. O paskutinis – nustatyti jį iš naujo.

All I know right now is that I want to do all of it better. Everything better. Better, better.

Merlin Mann – Better

Jei aš mokėčiau…

• taip ieškoti;
• taip pasakoti istorijas;
• taip rašyti;
• ir taip iš nieko padaryti poeziją;
• o taip sudėlioti aplink raštą detales;
• taip piešti;
• o taip sudėlioti dizainą;
• taip mokyti;
• ir taip mokytis;
• taip šokti;
• taip groti;
• taip programuoti;
• taip draugauti su miestu;
• taip galvoti;
• taip žiūrėti – fotografuoti paprastus dalykus;
• ir tiek žinoti apie fotografiją;
• taip šnekėti;
• ir taip klausytis žmogaus;
• ir netgi ne žmogaus;
• o taip bumbėti :);
• ir taip juokauti;
• taip žinoti apie ir ragauti alų;
• taip gaminti valgyti;
• ir taip ragauti;
• o taip ne tik maistą :D
• taip žiūrėti filmus;
• ir taip juos kurti;
• taip atrodyti :)
• taip kurti daiktus;
• ir taip juos naudoti;
• taip norėti gyventi;
• ir taip tiek išgyventi;
• ir netgi taip (arba tiesiog) gyventi.

… tai būčiau ne aš. Nes tingiu.
Ir įrašas sugalvotas tingint parašyti ką nors gražesnio bei norint pasidalinti krūva nuorodų.

• Daugelyje interneto bendruomenių 90 procentų žmonių yra žiopliai, kurie nieko nekuria, 9%, mažai kuria ir 1% daro visą darbą pagal „Participation Inequality: Encouraging More Users to Contribute“;
• Bet kurioje kompanijoje, organizacijoje ar vakarėlyje galioja santykis „90% – kvaili, likę – protingi“ pagal „§ 153. Пирамида Лебедева“.

Sudedame ir gauname masės kubą.

Atnaujinta
Dar galima pasinagrinėti Hugh MacLeod sudarytą kompanijos hierarchijos trikampį.

Pabaigai citata „Never Underestimate the Power of Stupid People in Large Groups“.

Tai ne recenzija Janos Frank knygai „Муза и чудовище: как организовать творческий труд“ (2009), tiesiog pastabos sudėliotos jos puslapių paraštėje ir vėliau sukeltos čia. Be jokių grupavimų ir rikiavimų.

• Viskam reikia keturių dalykų: laiko, sveikatos, energijos ir motyvacijos.
• Būtina užsirašyti mintis kaip planus, idėjas, tikslus, norus, darbus ir t. t. Ir reguliariai peržiūrėti.
• Miegui – sveikatai ir energijai – reikia skirti pastovų (fiksuotą ir numatytą) laiko kiekį.
• Laikas turi būti skirstomas. Pvz. darbo ir poilsio, aktyvi ir pasyvi veikla, fizinė ir protinė veikla ir t. t.
• Savo buvusią veiklą reikia sekti ir skaidyti ją į rutiną ir nerutiną, nepamirštant žymėti, kokiam darbui kiek laiko skirta.
  Pamirštą laiką ar veiklą irgi būtina užsirašyti.
• Veiklos išskaidymas į rutinas ir nerutinas padeda sutikslinti darbų planą.
• Veiklos pavertimas rutina leidžia sutaupyti energijos – rutina nereikalauja emocinių ir protinių pastangų, skirtingai nuo veiklos, kuriai reikia dėmesio
• Tuo pačiu metu kartojama užimanti tiek pat trukmės veikla virsta į rutiną per 20 – 25 dienas.
• Savaitinio ar mėnesinio kalendoriaus naudojimas padeda paskirstyti susikaupiančias rutinines veiklas maždaug po lygiai kiekvienai dienai.
• Visi užrašai apie planus turi būti laikomi prie savęs – patogu sekti rutinas ir žymėtis atliktus darbus. Ir jame visada galima atrasti idėjų ką dar galima nuveikti ir pasirinkti, kas yra maloniausia tuo metu.
• Kita vertus, visuomet reikia pradėti nuo darbų su artimiausia mirties linija (deadline).
• Kai kuriai veiklai reikia atitinkamų sąlygų – kitaip tariant, jaučiant pasipriešinimą kažkokiam darbui reikia atrasti jam trukdančius faktorius.
  Ypač jei veiklą norima padaryti rutinine.
• Įvairios dienos „smulkmenos“ – netikėti skambučiai, darbai, paplepėjimai, momentinės užduotys – gali būti sukaišiojami tarp rutinų (ir per jas) ir pagrindinių darbų.
  Šias smulkmenas galima skaidyti į „aisbergus“ ir „balas“. Pirmieji slepia daugiau darbo negu atrodo, antrieji sunaudoja daugiau laiko negu norėtųsi.
• Dideli darbai ir ilgas norų sąrašas turi būti daromas principu: dalinti pusiau, dar kartą pusiau ir dar kartą pusiau.
  Tada galima pasirinkti tik svarbiausius iš likusios dalies ir juos bandyti atlikti.
• Didelius planus ir darbus visuomet reikia skaidyti į žingsnius. Pastariesiems numatyti konkrečias datas nuveiktų darbų analizei.
• Niekuomet nevėlu susidaryti planą. Netgi proceso pabaigoje.
• Nėra vienintelio gero planų skaidymo į žingsnius varianto – jį reikia pasirinkti savo nuožiūra pagal darbus ir laiką.
• Bandant planuoti, galima pradėti nuo norų sąrašo. Tada skaičiuoti galimo skirti laiko kiekį, tada nurėžti dalį norų arba dalį darbų.
• Kai kuriuos planus galima (ir verta) daryti atbuline tvarka – Z-ą galiu padaryti tik tada, kai padarytas X-as ir Y-as.
• Laiko skaidymas veiklai: 45 minutės – aktyvi, 15 – pasyvi.
• Laikantis laiko skirstymo „15+45“ metodo, netikėtus siurprizus (skambučiai, klausimai ir t.t.) galima atidėti /nukelti 45 minutes ar mažiau.
• Poilsio galima / nebūtina / reikia neplanuoti :)
• Gali būti, kad visa aprašyta sistema yra tik laiko valdymo iliuzija, kuri padeda susidaryti saugią erdvę visuotiniame (Visatos) chaose.

Knygą galite įsigyti „Homo Sapiens“ knygyne arba internetinėse parduotuvėse.

Trumpai apie procesą:

1. idėjininkai pristato save ir idėją per vieną minutę. Geriausiai pristatęs gavo apdovanojimą – Apple iPhone telefoną dovanų;
2. vėliau per valandą bando pritraukti jiems reikalingus žmones kaip programuotojus, dizainerius, vadovus, marketingistus ir t. t į komandą, su kuria dirbs per savaitgalį. Pastarieji gauna 2 balsus, kuriuos gali skirti patikusiai idėjai;
3. 10 komandų, kurios surinko daugiausiai balsų, praeina į sekantį etapą – komandinį darbą ir kas svarbiausia, gauna galimybę prisistatyti investuotojams;
4. susidariusios komandos per penktadienį ir iki šeštadienio popietės šlifuojasi viduje ir bando kuo daugiau padaryti su idėja – nuo išdirbto biznio plano iki kažkiek jau veikiančio prototipo;
5. vėliau mentoriai konsultuoja komandas norimais ir nelabai klausimais;
6. komandos dar kartą peršlifuoja savo darbą ir sekmadienį pristato investuotojams.

Nors organizatoriai akcentavo, kad renginys leis idėjininkams suburti komandą ir netgi padaryti kažką realaus per savaitgalį, iš pradžių žiūrėjau skeptiškai. Tačiau šeštadienio vakare keletas komandų buvo optimistiškai nusiteikę, o viena netgi pademonstravo prototipo variantus.

Nustebino idėjų spektras – nuo besikartojančių iš dar „Open Coffe Club“ ir Bitės „Plius Laboratorija“ renginių susitikimuose iki visiškai šviežių ir absoliučiai crazy :)

Ar verta dalyvauti tokiame renginyje? Žinoma, nes:

• visų pirma galima patikrinti savo idėją, kiek ji iš tikrųjų yra nauja;
• patikrinti save kaip pardavėją, kuris turi savo idėją ir save parduoti pirmą kartą matantiems žmonėms, norint juos pritraukti į savo projektą;
• patikrinti savo komunikacijos žinias ir save kaip priimantį sprendimus komandos vadą ir / arba idėjinį lyderį.

Bent jau man pačiam tai buvo proga pamąstyti, kad sunkiausias iššūkis būtent yra tokio renginio metu įtikinti kitus prisidėti prie būtent tavo idėjos, nes tenka konkuruoti su kitais ir kartu atsilaikyti prieš padidėjusį skeptikų, kritikų arba nesuprantančių (ypač jei pritrūksta žodžių paaiškinti savo mintis) srautą. Sau pačiam pastebėjau, kad jei pavyksta ateiti į tokį renginį su išankstine „shoshin“ nuostata, tačiau pastoviai gaunant šviežių minčių ir energijos, visų pirma norisi pastatyti save į gynybinę „šaltos galvos/realios žemės“ poziciją, antra vertus neišvengiamas buvo užsikrėtimas tuo šviežių ir gimstančių minčių gaivališkumu. Pastarasis baigėsi tuo, kad naktį teko pabusti kelis kartus nežinia kodėl.

Šiek tiek nustebino žmonių žinių apie usability spektras – nuo klausiančių „kas tai yra?“ iki aiškiai įvardinančių projekto patogumo naudoti problemas ir tikslius klausimus.

Savaitgalį užskaitau, nes:

• manau, kad pavyko savyje pralaužti savotišką barjerą t.y. pasyvumo – laukimo, kol busiu pakviestas ir paklaustas konkrečių sprendimų – būseną, kuri atsirasdavo dirbant su naujais žmonėmis;
• gyvai pamatytos kai kurios legendos – pirmieji interneto Lietuvoje naudotojai. Įdomu išgirsti jų mintis ir palyginti patirtis;
• atgaivintos senos pažintys ir keletas naujų. Tikiuosi, kad ateityje pavyks jas sutvirtinti labiau.

– P.S. Manęs e. knygom nesudominsi. Aš meldžiuosi popieriui ir spaudos kvapui :)
– Visi taip kalbėjo ir tada, kai XV a. Gutenbergas išleido pirmą spausdintą knygą. Visi kalbėjo, kad tokia knyga neturi ateities, nes joje nėra dvasios, kuri būna tik perrašytose knygose.

Kažkada senai atradau, kad yra knygų, kurios sukelia energijos priepuolius. Tokius, kurie verčia pradėti kažką naujo ir /arba užbaigti pradėtą.
Pvz. imi fotografijos, kino, dizaino, dailės ar meno kūrinių knygą, paskaitai ką nors sukūrusių žmonių mintis ir gauni bent jau pusdieniui geros energijos dozę. Tačiau pastaruoju metu suvesdamas skaitymo patirtį, pastebėjau, kad labiausiai įsiminusios ir tuo pačiu labiausiai vežančios knygos kilusios iš dienoraščių – autoriai paėmė savo įrašus, susistemino, pataisė vienur ar kitus ir išleido. Kai kurie netgi perleido antrą kartą.

Galiu parodyti pirštu t. y. nuorodomis – Janos Frank knygos „Дневник дизайнера-маньяка“ gimus iš priešbloginių laikų tekstų ir nesenai išleista „ Муза и Чудовище: Как организовать творческий труд“ , Scott Berkun įrašai virtę („Login“ organizatoriai galėtų pamedžioti autorių sekantiems metams) klasika „The Art of Project Management“, kurią vėliau perleido kaip „Making Things Happen“ ir pastaruoju metu perskaityta Hugh MacLeod knyga „Ignore Everybody: and 39 Other Keys to Creativity“, gimusi iš jo piešinių ant vizitinių kortelių tuščios pusės ir paburbėjimų dienorašty.

Ant pastarosios ir kitos H. MacLeod kūrybos užvedė buvusio kursioko iš KTU dienoraščio įrašas „Pain Management“. Perskaitęs įrašus, užsikabinau – pradėjau medžioti knygą.

Knyga perspjovė lūkesčius, gautus iš autoriaus svetainėje pateiktų skyrių. Tapo viena iš labiausiai vežančių. Keista, tačiau panaršęs su Google lietuviškus puslapius neteko aptikti jokių paminėjimų. Drįstu spėti, kad knygai galima suteikti kultinį statusą, kaip savo laiku turėjo reklamininko rašiniai „14,99 euro“.

Nobody can tell you if what you are doing is good, meaningful, or worthwhile. The more compelling the path, the more lonely it is.

Piešinius galima laikyti vos ne atskirais skyriais.

Ją, kaip ir kitas aukščiau paminėtas, galima vartoti iš karto vienu ypu, užgaišite ne daugiau 2-3 valandas. Kita vertus, galima mėgautis imant ir mažas dozes. Pavyzdžiui 1-2 skyrius per 10-15 minučių, laukiant, kol padavėja atneš eilinius darbo dienos pietus. Bet kurią labai tinka nešiotis telefone ar skaityklėje. Tuo pačiu galiu tik pradėti spėlioti, ar blogų skaitymo įpročiai persidavė ir knygų, kilusių iš jų arba turinčių panašų formatą, ieškojimui?

Ir dar – įdomu, kada bent viena iš išvardintų knygų pasirodys lietuvių kalba?

„Login 2010“ konferencijoje gavau galimybę pačiupinėti skaitykle.lt siūlomus prietaisus „Cybook opus“ ir „Cool-er“ – atrodo neblogai, kol neužsimanai paieškos galimybės. Po konferencijos rūkydami su kolega pradėjome dalintis įspūdžiais apie skaitymą ir įrenginius, įskaitant ir kitus anksčiau čiupinėtus prietaisus: Amazon Kindle, Sony Reader, COOL-ER. Vėliau Lokyz brūkštelėjo apie skaitymo bangą. Ir pagalvojau, kad el. knygų skaitymo patirtis – gera proga po ilgos pertraukos parašyti įrašą.

Praeityje

Man patirtis su elektroninėmis knygomis prasideda gal nuo 1997 metų ir lib.ru bibliotekos. Nemažai knygų perskaityta, vartaliojant ištisinius blokus teksto vien tik kompiuterio ekrane – naršyklės lange. Tokių tekstų skaitymo patirtį lyginant su dabartinėmis programis ir specializuotais įrenginiais galima lyginti kaip MS–DOS vartotojo sąsajos naudojimą su Apple MAC OS X naudojimu. Suprantate apie ką aš čia?

Vėliau prie vis dar bęsitesiančio šio malonumo prisidėjo ir skaitymas mobiliajame telefone, kai tik juose buvo padaryta galimybė pačiam įsidiegti Java programas. Pastarasis dalykas labai pravertė, atsiradus laiko pertraukoms oro uostuose, važiuojant traukiniais / autobusais ir kitose vietose. Galiu ranką prie širdies pridėjęs pasakyti, kad mobiliajame telefone perskaičiau tikrai ne mažiau 20-30 knygų.

Vėliau pasirodė specializuoti įrenginiai (skatyklės). Patingėjus laukti jų rinkos bumo ir kainų kritimo, įsigyjau Sony Reader PRS 505 (paieškos jame irgi nėra). Pamėginau keletą knygų keliais formatais – PDF, DOC, EPUB, RTF, TXT. Su EPUB buvo geriausi, o PDF – blogiausi įspūdžiai. Ir taip jau sutapo, kad tuo metu daugelis turimų skaitmeninių knygų buvo PDF formatu, plius gimtadienio proga draugai padovanojo POPIERINIŲ (?!) knygų keletui metų į priekį, todėl prietaisas atsigulė ilgo neužtarnauto poilsio į lentyną.

Čia ir dabar

Šiuo metu neskaičiuojant tradicinio sekso t. y. popierinių knygų, naudojuosi iPhone telefonu su įdiegtomis Stanza ir iCHM programomis. Kol kas patenkintas.

Ateityje?

Nesenai perskaičiau skaitykle.lt įrašą apie el. knygų kainas. Apie rinkodarą per daug nenusimanau, tačiau nusimanau apie patirčių konstravimą. Todėl rašysiu apie savo įsivaizduojamus leidėjų – autorių – skaitytojų – bibliotekų santykius. Apie patirtis kampu „taip kaip tos el. knygos?“ galite paskaityti nezinau.lt įraše.

Pradėčiau nuo to, kad nesu stipriai susipažinęs su dabartine platinimo sistema ir bibliotekų knygų gavimu iš leidėjų mechanizmais. Todėl esant kažkokiems netikslumams, prašau palikti patikslinimą komentaruose.

Pradėčiau nuo to, kad tikriausiai reikia įstatymo, kuris įpareigotų leidyklas kartu su privalomai skiriamomis bibliotekoms knygas kartu ir atiduoti el. kopiją.

Biblioteka PRIVALO turėti sistemą, leidžiančią ieškoti bibliotekoje esamų knygų tekste ir galimybę pirkti el. knygas.
Biblioteka gautą iš leidėjų ar autorių naują elektroniniu formatu knygą talpina į savo duomenų bazę, kurioje užsiregistravę lankytojai gali vykdyti paiešką ir gauti norimos knygos ištraukas. Norint perskaityti visą knygą, lankytojui teks užsirezervuoti ir PASIIMTI popierinį variantą. Praėjus numatytam įstatyme laikui, leidžiama nusipirkti teisę bet kada perskaityti (parsisiųsti) visą elektroninę knygą. Atitinkamai dalis pinigų pervedama leidėjui arba autoriui.

Kas pasikeistų? Pasikeistų daug kas.

Dabartiniai bibliotekininkai taptų skaitytojų gidais po vis didėjantį knygų pasaulį vietoj dabartinių kasininkų – rekomenduotų skaitytojams vertas dėmesio ir naujas knygas. Taip pat galėtų fokusuotis į senai išleistų popierinių knygų skaitmenizavimą ir jų populiarinimą.

Leidėjai galėtų rinktis – ar naudotis bibliotekų sistema, ar kurti savo, ar abu paminėti variantai. Galiausiai susitelktų į gerų autorių (ir vertėjų) paieška, autorių auginimu (kiekvienam naujam autoriui reikalingas redaktorius) ir leidžiamų knygų reklamavimu.

Autoriai galėtų rinktis platinimo sistemą – nauji darbus siunčia leidėjams, seni vilkai – bibliotekoms. Galiausiai autoriai, kurie jau yra nepopuliarūs arba kurie daugiau neberašo, gautų savo dalį už kažkada parašytą triūsą.

Galiausiai nemanau, kad galutiniam vartotojui reikia atskirų sistemų – norite pirkti, susikurk prisijungimą. Norite kitos knygos kitoje sistemoje? Susikurkite naują prisijungimą. Jam reikia vienos didelės bibliotekos (el. sistemos), gero gido ir reitingų sistemos joje.

Dar?

Panašų kiekį teksto (tik gražesnio) apie knygas dabar galite rasti Craig Mod įraše „Books in the Age of the iPad“. Rekomenduoju.

Ir daugiau nebus. Nes daugiau senovinių nuotraukų neturiu.
Iš CD archyvų ištraukiau 122 nuotraukas, kurias galite peržiūrėti šioje prezentacijoje:

Norintys naudoti komerciniais ir nelabai tikslais, gali parsisiųsti aukštos rezoliucijos bylas iš Flickr svetainės puslapio „Archive of old photography“.

1. Subject To Change: Creating Great Products & Services for an Uncertain World
   Peter Merholz
2. Communicating Design: Developing Web Site Documentation for Design and Planning
   Dan Brown
   ✔ Rekomenduoju, nuo gero darbo rezultatų pateikimo priklauso ir jų įsisavinimas kitų žmonių galvose.
3. Contextual Design: A Customer-Centered Approach to Systems Designs (Interactive Technologies)
   Hugh Beyer
4. Designing Web Navigation: Optimizing the User Experience
   James Kalbach, Aaron Gustafson
   ✔ Super knyga, struktūrizavusi žinias apie visas galimas navigacijos rūšis. Pradžią verta paskaityti visiems dirbantiems su IT projektais.
5. Designing for Interaction: Creating Smart Applications and Clever Devices (Voices That Matter)
   Dan Saffer
   ✔ Autorius ėmė temą už ragų ir į gan ploną knygelę sukišo nemažai apie interakcijų dizainą ir jo metodikas.
6. Designing for the Social Web (Voices That Matter)
   Joshua Porter
7. Designing Interfaces
   Jenifer Tidwell
   ✔ Pakankamai geras vadovas, kai reikia greito sprendimo vienai ar kitai interakcinei problemai spręsti, su sąlyga, kad jis po ranka. Man pačiam kol kas patogiau online esančios bibliotekos.
8. Designing the Obvious: A Common Sense Approach to Web Application Design
   Robert Hoekman Jr.
   ✔ Senokai skaityta ir nieko neprisimenu. Gal ir ne tokia gera :)
9. Designing Web Interfaces
   Bill Scott
10. The Elements of User Experience: User-Centered Design for the Web (Voices That Matter)
    Jesse James Garrett
    ✔ Autorius – žvėris, sugalvojęs AJAX pavadinimą. Knyga savo laiku gerai padėjo pamatus kasdienio darbo procesui, nors šiaip ji pažingsniui aiškina vieną didelę schemą (PDF formatu).
11. Information Architecture for the World Wide Web: Designing Large-Scale Web Sites
    Louis Rosenfeld, Peter Morville
    ✔ Leidinys tapęs klasika, autoriai – klasikais. Jei žadate pirkti, ieškokite ne žemesnės kaip antros versijos (leidimo).
12. A Project Guide to UX Design: For user experience designers in the field or in the making
    Russ Unger, Carolyn Chandler
13. Don’t Make Me Think: A Common Sense Approach to Web Usability, 2nd Edition
    Steve Krug
    ✔ Gerai pradedantiesiems ir norintiems lengvo skaitymo ir paveiksliukų. Norintiems rimčiau ir giliau, rekomenduoju 20 numerį.
14. Measuring the User Experience: Collecting, Analyzing, and Presenting Usability Metrics (Interactive Technologies)
    Thomas Tullis
15. Sketching User Experiences: Getting the Design Right and the Right Design
    Bill Buxton
    ✔ Daugiau pramoniniam dizainui. Firmos nupirkta knyga iškeliavo pas kažkurio bendradarbio rankas. Užsižymėta „skaityti ateityje“ :)
16. Mental Models: Aligning Design Strategy with Human Behavior
    Indi Young
    ✔ Nors turiu įtarimų, kad tik žaidžiama senų dalykų naujomis sąvokomis, tačiau irgi stovi eilėje.
17. Landing Page Optimization: The Definitive Guide to Testing and Tuning for Conversions
    Tim Ash
18. Web Form Design: Filling in the Blanks
    Luke Wroblewski
19. The Back of the Napkin: Solving Problems and Selling Ideas with Pictures
    Dan Roam
20. Observing the User Experience: A Practitioner’s Guide to User Research
    Mike Kuniavsky
    ✔ Rimtas reikalas. Patogumo naudoti (usability) tyrimų atlikimas su kai kuriais metodais išnagrinėtas iki panagių. Argumentai verslui t. y. „kodėl reikia“ irgi sudėti.

Pabaigoje sudėjau kelias knygas nuo savęs.

21. Making Things Happen: Mastering Project Management
    Scott Berkun
    ✔ Ankstesnysis leidimas vadinosi „Art of management“. Su kolega vadinome šią knygą „kaip išgyventi ofise“. Jei rimtai, galbūt padėjusi šiek tiek suvokti projektų valdymą ir savo vietą šiuose procesuose. Būtina skaityti. Kelis kartus. Rimtai.
22. Information Architecture: Blueprints for the Web
    Christina Wodtke
    ✔ Šventa knyga. Galima (ir būtina) skaityti kiekvieną dieną kaip Bibliją. Privaloma turėti po ranka, neskolinti niekam, leisti kitiems žiūrėti tik pridarius arba geriau uždarius duris, kad nepabėgtų su ja. Aprašo daugumą su IA, UX, GUI dirbančių žmonių ginklus: įrankius, metodus ir procesus. Vadovėlis su praktiškais ir realiais pavyzdžiais kasdienei kovai bei išlikimui.
23. Information Architecture: An Emerging 21st Century Profession
    Earl Morrogh
    ✔ Daugiau pasiskaitymui negu praktinei naudai. Nagrinėja profesijos, garsėjančios kaip daugiausiai turinčią pareigų pavadinimų, kilmę. Pabaigoje paliečia ateitį. Pačiam buvo įdomu, tikiuosi, kad ir jums bus.

Turite ką pridėti? Pasidalinkite komentaruose :)

1. Be Gedimino pilies iš kokių Vilniaus bažnyčių ir pilių bokštų dar galima apžvelgti Vilnių? Ką dėl to reikia padaryti?
2. Kokia panelės Rožės pavardė? O Kunigaikščio? Šiam jau turiu atsakymą.
3. Kokia kito praeivio Kazio – barzdotas, dreduotas, su Ipod ausinėmis ausyse ir šiukšlių maišais rankose – istorija? Nes įdomu.
4. Ar galima tikėti šiuo atsakymu į klausimą „Kurioje Vilniaus gatvėje gyveno baziliskas“?
5. Kuo remiantis pažymėti dviračių takai Senamiesty? Ar juos žada naujinti ir permąstyti?
6. Kodėl „Gatvės muzikos diena“ ir „Tebūnie naktis“ tik kartą metuose?
7. Kodėl nėra pastovaus teatro, vaidinančio tiesiog gatvėje?
8. Kokiose dar (žinau Franki, Havana Club, CoffeInn (Trakų g.) Vilniaus kavinėse pridėta knygų, kurias galima skaityti?
9. Kada Pilies gatve bus uždrausta važiuoti automobiliais?
10. Kada išsispręs Lukiškių aikštės likimas?
11. Ar bus visą parą dirbantys knygynai? Na gerai, iki 23 valandos bent jau :D?
12. Ar atsidarys kino teatras „Lietuva“?
13. Kada normaliai sutvarkys Neries krantines, kad jomis eitų važinėti dviračiu?
14. Ar bus greitai metro statybų pradžia? Ar išvis bus metro? Nors pats netikiu.
15. Ir paskutinis draugams: kada eisime dažyti vamzdžio arba sodinti aplink jį apynius?

Sąrašas – negalutinis ir pastoviai pildomas.

Žinote atsakymą? Puiku, brūkštelkite. Bus ir man, ir kitiems.
Turite klausimą? Užduokite, gal bus ir atsakymas.