So, what are the trends to watch? I can sum that up in 3 words: mobile, local, social

Eric Schmidt

Citata (ypač jos nagrinėjimas) ir užtvirtino norą parašyti postą apie tai, kad kai kuriems dalykams nustatoma taisyklė – jie apibūdinami trimis parametrais, iš kurių galima pasirinkti bet kuriuos du, tačiau tas pasirinkimas eliminuoja trečiąjį. Keletas pavyzdžių:

• Norite susiremontuoti butą, susirasti darbų atlikėją, išsirinkti prekę? Rinkitės du iš trijų: greitai, pigiai, kokybiškai.
• Svarstote ar imti naują užsakymą? Du iš trijų: puikūs (faini) žmonės, įdomus projektas, geri pinigai.
• Susipažinote su mergina ir galvojate dėl rimtesnės draugystės? Protinga, emociškai stabili, gerai atrodanti – kurie du?
• Vaikinai, irgi neliekate nuošalėje: sveikas, turtingas, protingas?
• Gyvenime būna karčių situacijų kai reikia rinktis kas ką: šeima, darbai, mokslai.
• Kiekvieną rytą pastebėsite, kad kaip darbo dienai kažkurio iš šių trijų šiandien trūksta: laiko, sveikatos, energijos.
• Geras gyvenimas? Ar tikrai? Kurie du: laimingas, turtingas, laisvas?
• …

Berods, tai vadinama trilema. Bet galima ir kitaip pavadinti. Ypač komentaruose.

All I know right now is that I want to do all of it better. Everything better. Better, better.

Merlin Mann – Better

Jei aš mokėčiau…

• taip ieškoti;
• taip pasakoti istorijas;
• taip rašyti;
• ir taip iš nieko padaryti poeziją;
• o taip sudėlioti aplink raštą detales;
• taip piešti;
• o taip sudėlioti dizainą;
• taip mokyti;
• ir taip mokytis;
• taip šokti;
• taip groti;
• taip programuoti;
• taip draugauti su miestu;
• taip galvoti;
• taip žiūrėti – fotografuoti paprastus dalykus;
• ir tiek žinoti apie fotografiją;
• taip šnekėti;
• ir taip klausytis žmogaus;
• ir netgi ne žmogaus;
• o taip bumbėti :);
• ir taip juokauti;
• taip žinoti apie ir ragauti alų;
• taip gaminti valgyti;
• ir taip ragauti;
• o taip ne tik maistą :D
• taip žiūrėti filmus;
• ir taip juos kurti;
• taip atrodyti :)
• taip kurti daiktus;
• ir taip juos naudoti;
• taip norėti gyventi;
• ir taip tiek išgyventi;
• ir netgi taip (arba tiesiog) gyventi.

… tai būčiau ne aš. Nes tingiu.
Ir įrašas sugalvotas tingint parašyti ką nors gražesnio bei norint pasidalinti krūva nuorodų.

1. Subject To Change: Creating Great Products & Services for an Uncertain World
   Peter Merholz
2. Communicating Design: Developing Web Site Documentation for Design and Planning
   Dan Brown
   ✔ Rekomenduoju, nuo gero darbo rezultatų pateikimo priklauso ir jų įsisavinimas kitų žmonių galvose.
3. Contextual Design: A Customer-Centered Approach to Systems Designs (Interactive Technologies)
   Hugh Beyer
4. Designing Web Navigation: Optimizing the User Experience
   James Kalbach, Aaron Gustafson
   ✔ Super knyga, struktūrizavusi žinias apie visas galimas navigacijos rūšis. Pradžią verta paskaityti visiems dirbantiems su IT projektais.
5. Designing for Interaction: Creating Smart Applications and Clever Devices (Voices That Matter)
   Dan Saffer
   ✔ Autorius ėmė temą už ragų ir į gan ploną knygelę sukišo nemažai apie interakcijų dizainą ir jo metodikas.
6. Designing for the Social Web (Voices That Matter)
   Joshua Porter
7. Designing Interfaces
   Jenifer Tidwell
   ✔ Pakankamai geras vadovas, kai reikia greito sprendimo vienai ar kitai interakcinei problemai spręsti, su sąlyga, kad jis po ranka. Man pačiam kol kas patogiau online esančios bibliotekos.
8. Designing the Obvious: A Common Sense Approach to Web Application Design
   Robert Hoekman Jr.
   ✔ Senokai skaityta ir nieko neprisimenu. Gal ir ne tokia gera :)
9. Designing Web Interfaces
   Bill Scott
10. The Elements of User Experience: User-Centered Design for the Web (Voices That Matter)
    Jesse James Garrett
    ✔ Autorius – žvėris, sugalvojęs AJAX pavadinimą. Knyga savo laiku gerai padėjo pamatus kasdienio darbo procesui, nors šiaip ji pažingsniui aiškina vieną didelę schemą (PDF formatu).
11. Information Architecture for the World Wide Web: Designing Large-Scale Web Sites
    Louis Rosenfeld, Peter Morville
    ✔ Leidinys tapęs klasika, autoriai – klasikais. Jei žadate pirkti, ieškokite ne žemesnės kaip antros versijos (leidimo).
12. A Project Guide to UX Design: For user experience designers in the field or in the making
    Russ Unger, Carolyn Chandler
13. Don’t Make Me Think: A Common Sense Approach to Web Usability, 2nd Edition
    Steve Krug
    ✔ Gerai pradedantiesiems ir norintiems lengvo skaitymo ir paveiksliukų. Norintiems rimčiau ir giliau, rekomenduoju 20 numerį.
14. Measuring the User Experience: Collecting, Analyzing, and Presenting Usability Metrics (Interactive Technologies)
    Thomas Tullis
15. Sketching User Experiences: Getting the Design Right and the Right Design
    Bill Buxton
    ✔ Daugiau pramoniniam dizainui. Firmos nupirkta knyga iškeliavo pas kažkurio bendradarbio rankas. Užsižymėta „skaityti ateityje“ :)
16. Mental Models: Aligning Design Strategy with Human Behavior
    Indi Young
    ✔ Nors turiu įtarimų, kad tik žaidžiama senų dalykų naujomis sąvokomis, tačiau irgi stovi eilėje.
17. Landing Page Optimization: The Definitive Guide to Testing and Tuning for Conversions
    Tim Ash
18. Web Form Design: Filling in the Blanks
    Luke Wroblewski
19. The Back of the Napkin: Solving Problems and Selling Ideas with Pictures
    Dan Roam
20. Observing the User Experience: A Practitioner’s Guide to User Research
    Mike Kuniavsky
    ✔ Rimtas reikalas. Patogumo naudoti (usability) tyrimų atlikimas su kai kuriais metodais išnagrinėtas iki panagių. Argumentai verslui t. y. „kodėl reikia“ irgi sudėti.

Pabaigoje sudėjau kelias knygas nuo savęs.

21. Making Things Happen: Mastering Project Management
    Scott Berkun
    ✔ Ankstesnysis leidimas vadinosi „Art of management“. Su kolega vadinome šią knygą „kaip išgyventi ofise“. Jei rimtai, galbūt padėjusi šiek tiek suvokti projektų valdymą ir savo vietą šiuose procesuose. Būtina skaityti. Kelis kartus. Rimtai.
22. Information Architecture: Blueprints for the Web
    Christina Wodtke
    ✔ Šventa knyga. Galima (ir būtina) skaityti kiekvieną dieną kaip Bibliją. Privaloma turėti po ranka, neskolinti niekam, leisti kitiems žiūrėti tik pridarius arba geriau uždarius duris, kad nepabėgtų su ja. Aprašo daugumą su IA, UX, GUI dirbančių žmonių ginklus: įrankius, metodus ir procesus. Vadovėlis su praktiškais ir realiais pavyzdžiais kasdienei kovai bei išlikimui.
23. Information Architecture: An Emerging 21st Century Profession
    Earl Morrogh
    ✔ Daugiau pasiskaitymui negu praktinei naudai. Nagrinėja profesijos, garsėjančios kaip daugiausiai turinčią pareigų pavadinimų, kilmę. Pabaigoje paliečia ateitį. Pačiam buvo įdomu, tikiuosi, kad ir jums bus.

Turite ką pridėti? Pasidalinkite komentaruose :)

Sužinojau triuką, kaip reikia siųsti SMS žinutes – sveikinimus švenčių proga. Skaitykite atidžiai, antrą kartą nekartosiu.
Pamėginkime įsivaizduoti, kad atėjo pirmieji sveikinimai. Pavyzdžiui, teta X. atsiuntė poezijos:

Tegul šventų Velykų varpo dūžiai
Širdy palieka laimę amžinai.
Palaiminto Prisikėlimo ryto,
Gyvenimo su džiaugsmo spinduliais.

Vėliau gauname šiek tiek prozos iš dėdės Y.:

Su šv. Velykomis. Linkiu daug džiaugsmo ir pinigų. Atvažiuosiu už dviejų savaičių.

Pusbrolis W. bando juokauti

Kai girtas viščiukas margutį ridena,
O boba ateina su šnapso bonka
Ir baltas arklys palei langą vaidenas,
Žinok kad Velykos jau lanko Tave:)

Pamiršau paminėti, kad reikia sulaukti bent trijų sveikinimų. O tada darome taip – tetos X. sveikinimą siunčiame pusbroliui W. Pastarojo sveikinimą siunčiame dėdei Y. O šio prozą, ištrynę pažadą, siunčiame tetai X. Ratas uždarytas, visi pasveikinti. Sutaupoma nervų ir klavišų maigymo.

Šiandien draugė papasakojo apie kitą triuką – kai siunčiami labai trumpi SMS. Va tokie:

• „!“
• „Lai!“
• „Te!“;
• „Būkite!“

Maniškis favoritas – „Su!“. Nors ir ilgesnis už „!“, tačiau tinka visais atvejais: gimtadienio, jubiliejaus, naujų metų, Kalėdų, Velykų ir kitomis progomis. Šauktukas, beje, būtinas.
Mėgstantys ekstremalumą gali siųsti netgi per laidotuves. Nepamirškite turėti omeny „Su liūdesiu užjaučiame“.

Tai tiek patirties. Ir dar kartą „!“.

Norintiems pasisemti idėjų, rekomenduoju svetainės „studentas.com“ Velykų perlus, o pageidaujantiems rimtesnių tekstų – balsas.cc straipsnį „SMS: pastabos apie mikroprozą“.

Vasarį rašiau apie kriterijus, kuriais remdamasis, skirčiau paramą vienai ar kitai organizacijai. Trumpai pasikartosiu:

• skaidrumas – kiek gavote praeitais metais ir kam išleidote, ką planuojate šiemet;
• darbų sąrašas – pirmo punkto papildymas išvardintais konkrečiais darbais;
• reputacija – atsiliepimai iš kitų šaltinių apie jūsų organizaciją.

Ir šiandien perskaitau patogumo naudoti (angl. usability) guru Jacob Nielsen matančio šiek tiek kitu kampu straipsnį „Donation Usability: Increasing Online Giving to Non-Profits and Charities“:

User research finds significant deficiencies in non-profit organizations’ website content, which often fails to provide the info people need to make donation decisions.

Nors su pasitenkinimu galiu pasakyti, kad straipsnis esmę vis tiek nusako jau pačioje pradžioje:

Non-profits would collect much more from their websites if only they’d clearly state what they are about and how they use donations.

Metų pradžioje pasižadėjau, kad fiksuosiu kiekvieną pamatytą filmą.
Pažadą ištesėti 100% nepavyko, tačiau šis tas susidarė.

Nominacijos paskirstytos kaip pakliuvo.
Tas pats su įstrigusiems atminty filmams vieno sakinio recenzijomis – šiokiu tokiu įvertinimu.

Imu 2004, 2005 ir praeitų metų, nes dauguma jų pasirodo praeitą žiemą arba „Kino pavasary“.

Metų filmas

Nugalėtojas – „Adam’s Apples“. Už bet kurioje scenoje plūstantį optimizmą.

Arti buvo:

• „Barfuss“. Tokie reti mūsų ekranuose vokiečiai. Pažiūrėjus pasikartojo jausmas, tarsi pirmą kartą žiūrėčiau „Beldžiant į dangaus vartus“.
• „Capote“. Pagrindinį vaidmenį atlikęs aktorius – senas mano favoritas. Visa kita detalu ir tikra.
• „Good night and good luck“. G. Clooney nenuvilia antrą kartą iš eilės.
• „Tideland“. Nekontroliuojamas studijų bosų T. Gilliam leidžia sau viską, pradedant groteskiškais hipiais.
• „Turtles Can Fly“. Apie Iraką ir vaikus per misticizmą. Keista, bet stipru. Nesigėdykite verkti.
• „Мне не больно“. Neatpažinau Renatos Litvinovos, kuri išmainė savo manieriškumą su miestu į jo tiesmukumą.

Dar atsiminti bet kokia tvarka:

• „The Shutka Book of Records“ – tokių čigonų pasigendu Lietuvoje. Ai, mes gi turime Badžį – Radžį – Hadžį.
• „L’iceberg – gėris, jei dar nematei „Tuvalu“. Man buvo primityvus, nes mačiau.
• „Alles auf Zucker! – vokiečiai antrą kartą. Šį kartą apeliacija į praeitį žinantiems, kas buvo VDR.
• „Mirror Mask. Norėjau dėti į animaciją. Beveik geriau už „La Science des reves“.
• „La Science des reves“. Kiek stiprus iš vizualumo, tiek silpnas iš scenarijaus.
• „Borat: Cultural Learnings of America for Make Benefit Glorious Nation of Kazakhstan“ – geriau jį būčiau žiūrėjęs dalimis YouTube.
• „Casino Royale“. Kažkada J. Bond išskrido, bet pažadėjo sugrįžti. Grįžo toks tikras, kietas ir gražus.
• „Departed“. M. Scorseze atsigavo po visokių Niujorko gaujų ir pilotų, tačiau originalusis korėjietiškas „Infernal Affairs“ turi geresnę pabaigą.

Likę šiaip sau: Munich; Garpastum; The Constant Gardener; El Metodo; Unkenrufe; Garden State; Allegro; Dobro Ustimani Mrtvaci; Odgrobadogroba; Xiang ri kui; L’Enfant; Nordkraft; Danny the Dog.

Seni filmai

Iš naujo atrastas Buster Keaton, gruzinų filmai, tačiau visus pralenkė ir ypatingai pasižymėjo lenkai su „nerimo kinu“ (arba D. su savo pomėgiu K. Kieslowski kūrybai).
Nugalėtojas – „Amator“. Dabar žinau, kad kinas gali, jei režisierius moka, pakeisti likimą.

Paskui jį seka:

• „Przypadek“. Vėl K. Kieslowski. Ilgai abejojau, ar tik ne jį dėti pirmu numeriu.
• „The Decline of the American Empire“. Senai norėtas ir pamatytas Kanados kino egzempliorius. Vėliau režisierius surinko tą pačią aktorių komandą ir priminė problemas, kaip ir praeitų metų favorituose „Les Invasions barbares“.
• „Короткие встречи“. Du grandai – K. Muratova ir V. Visockis – ekrane kartu taip, kad atrodo išeina ir už ekrano.
• „Father of a Soldier — rusų filmas apie karą be pergalių.
• „Et la lumière fut“, „Mimino“. Gruzinai apie save priminė festivaliu „Skalvijoje“. Tikiuosi, kad ateityje jų kino pamatysiu dar daugiau.
• „Никогда“. Pasaka apie neegzistuojančius darboholikus Tarybų Sąjungoje, įspėjanti, kuo baigiasi viršvalandžiai.
• „Barwy ochronne“ Lenkų filmas, kurį D. rodė „Santaroje–Šviesoje“. Apie abejingumą sistemai ir jos galią jaunam žmogui.

Dar buvo šie:
The Electric House; Our Hospitality; The General; Jeremiah Johnson; Hanussen; Three Ages; Audition; Where the buffalo roam; Raise the red lantern; When father was away on business; Les Valseuses; Nesėtų rugių žydėjimas; Долгие проводы, A Fistful of Dollars; Kanal; The Piano; M; Stagecoach; Oberst Redl; North By Northwest; Maratonci Trce Pocasni Krug; High noon; Такси-блюз; Комиссар; Liebe ist kälter als der Tod; The Last Picture Show; Old Surehand.

Animacija

Jos buvo mažai, todėl renku iš visų pamatytų (tiksliau užžymėtų) praeitais metais.
Nugalėtojas – metų pradžioje pamatytas „Mutant Aliens“. Ten visko buvo tiek daug, kad neaišku už ką, todėl tikriausiai už sceną su ateities reklama.
Labai arti „Ice Age 2“ ir „Flushed Away“. Pirmas už juoko priepuolius, kurie nepasikartojo antrą kartą žiūrint, antras už Voleso ir Gromito veidų detales pagrindinių veikėjų – žiurkelių – snukeliuose.
Likę: Tokyo Godfathers; Famous Fred; Princes et Princesses; Mind Game; Kirikou et la Sorciere.

Lietuviškas kinas

Pirmoje vietoje „Diringas“. Filmas patiko šiaip sau. Bet po pusmečio skaitant scenarijų pasirodė neblogas. Nėra, kad „visai nieko netinka, reikia, kad būt nerealiai, absoliučiai nerealiai“, tačiau geriau nemačiau. Pasiūlysite ką nors?

„Prieš parskrendant į Žemę“, 2005 varžėsi su „Diringu“, tačiau prisiminiau „The Turtles can fly“ ir supratau, kad su vaikais galima geriau. Duočiau geriausią dokumentikoje, tačiau šiuo metu man aktualesnis „Jak to się robi“.
Penkmečio apie lietuvius, vokiečius ir žydus Vilniuje per karą projektas „Vilniaus getas“ įvykdytas. Tačiau kam jis rūpi.? Siejasi su valdovų rūmais.
„Aš esi Tu“, 2006. Kiek prisimenu, vis dar nėra nieko blogiau už architektą miške ir vis dar sakau, kad blogiausias lietuviškas filmas ne tik praeituose metuose.

Dokumentika

Atsargiai renkuosi dokumentinius filmus. Nežiūrėčiau išvis, jei ne vienas draugas – dokumentikos gerbėjas.

Nugalėtojas – „Jak to się robi“. Lenkai labai gražiai įrodė, kad dokumentinė juosta (!) apie politiką (!!), praktiškai realybės šou (!!!), gali būti stipriau už trilerius ir kitus meninius filmus.
Kiti: The Children of Leningradsky; Grizzly Man; The Cost Of Living; Die Hohle des gelben Hundes.

Metų liapsusas

„Le Conseguenze dell’amore“ — turint kelis metus pašonėje tokį filmą, jį pamatyti tik praeitais metais. Ech…

Metų kino teatras

Nenuginčysite, kad kino centras „Skalvija“, kuris vos vos įveikė namus ;)

Pabaigai

Pavartaliojus atidžiau skaitmenas, atsirado pavėlavusiųjų į traukinį:
Первые на Луне; Космос как предчувствие; Ariel; Blow-up; Eclipse; Жена Сталина; Зигзаг удачи; Rocco e i suoi fratelli; Lili Marleen.

Tad iš viso 87 filmai.
Ačiū, kad buvote su manimi ir tikiuosi, kad jei kažką praleidau, tai man priminsite.