So, what are the trends to watch? I can sum that up in 3 words: mobile, local, social

Eric Schmidt

Citata (ypač jos nagrinėjimas) ir užtvirtino norą parašyti postą apie tai, kad kai kuriems dalykams nustatoma taisyklė – jie apibūdinami trimis parametrais, iš kurių galima pasirinkti bet kuriuos du, tačiau tas pasirinkimas eliminuoja trečiąjį. Keletas pavyzdžių:

• Norite susiremontuoti butą, susirasti darbų atlikėją, išsirinkti prekę? Rinkitės du iš trijų: greitai, pigiai, kokybiškai.
• Svarstote ar imti naują užsakymą? Du iš trijų: puikūs (faini) žmonės, įdomus projektas, geri pinigai.
• Susipažinote su mergina ir galvojate dėl rimtesnės draugystės? Protinga, emociškai stabili, gerai atrodanti – kurie du?
• Vaikinai, irgi neliekate nuošalėje: sveikas, turtingas, protingas?
• Gyvenime būna karčių situacijų kai reikia rinktis kas ką: šeima, darbai, mokslai.
• Kiekvieną rytą pastebėsite, kad kaip darbo dienai kažkurio iš šių trijų šiandien trūksta: laiko, sveikatos, energijos.
• Geras gyvenimas? Ar tikrai? Kurie du: laimingas, turtingas, laisvas?
• …

Berods, tai vadinama trilema. Bet galima ir kitaip pavadinti. Ypač komentaruose.

Vasarį rašiau apie kriterijus, kuriais remdamasis, skirčiau paramą vienai ar kitai organizacijai. Trumpai pasikartosiu:

• skaidrumas – kiek gavote praeitais metais ir kam išleidote, ką planuojate šiemet;
• darbų sąrašas – pirmo punkto papildymas išvardintais konkrečiais darbais;
• reputacija – atsiliepimai iš kitų šaltinių apie jūsų organizaciją.

Ir šiandien perskaitau patogumo naudoti (angl. usability) guru Jacob Nielsen matančio šiek tiek kitu kampu straipsnį „Donation Usability: Increasing Online Giving to Non-Profits and Charities“:

User research finds significant deficiencies in non-profit organizations’ website content, which often fails to provide the info people need to make donation decisions.

Nors su pasitenkinimu galiu pasakyti, kad straipsnis esmę vis tiek nusako jau pačioje pradžioje:

Non-profits would collect much more from their websites if only they’d clearly state what they are about and how they use donations.

Pirmas įspūdis prasideda nuo detalių – pavyzdžiui teatre nuo rūbinės, o bažnyčioje nuo šventoriaus. El. laiškuose įspūdis prasideda nuo laiško antraštės (subject) ir pasibaigia parašu (signature). Ir pastarasis nėra tokia jau nereikšminga detalė, kaip kartais atrodo.

Wikipedia rašo, kad nėra griežtų taisyklių el. laiškų parašams. Todėl būna, kad maži nukrypimai išauga į tokius, kad pradeda erzinti. Ypač kai jie automatizuoti.

Automatinis parašas skirtas nurodyti savo pareigas, vardą ir pavardę. Galbūt dar telefono numerį. Pasirodo, kad būna kitaip. Kad ten galima pridėti ir atsisveikinimą. Ir ne tik.

Kai diena po dienos vietoj žmogiško pagal laiško turinį teksto – greitai surinkto draugiško „Tai iki“, priminimo „Nepamiršk parašyti“ arba palinkėjimo „Linkiu visa ko geriausio“ – gaunu robot-cyber-techno tekstą „Su pagarba“, „Linkėjimai“ arba visiškai negyvą „Nuoširdžiai Jūsų“, mane tai erzina.

Dar didesnis blogis , jei po šio veidmainiavimo eina 10 eilučių su visomis autoriaus pareigomis plius pareiškimas „kaip Tau bus blogai, jei laiškas ne Tau ir Tu iš karto jo nesunaikinsi, ir dar mums nepraneši“. Viskas ok, jau siunčiu atgal visą slaptą jūsų informaciją. Ir katastrofa, kai sugalvoja laiško paraše pridėti kompanijos produktų, paslaugų arba tuo metu vykdomų akcijų reklamą. Taip, būna ir tokių.

Situacija, kai susirašinėjus intensyviau su vienu iš tokiu laiškų autoriumi, vėliau prireikia atgaminti elektroninį dialogą, primena ekspediciją per džiungles – tenka brautis per automatinių parašų krūmus, kad išsitraukti reikiamą citatą. Dešimt puslapių automatinio parašo ir randamas klausimas, dar 10 puslapio parašų, štai ir atsakymas. Nuostabu.

Pasižiūrėkite į savo parašą ir pasitikrinkite, ar jis neprimena Kibo parašo.

Stebėjau abudu Lietuvos įvaizdžio koncepcijos ir ženklo (pirmas, antras) konkursus ir likau nusivylęs rezultatais.

Patiko Labas blogo mintis kaip kriterijus ženklui:

Jei atvirai, ar tikrai daugelį iš konkursui pateiktų darbų išsididinę atsispausdintumėte ant marškinėlių?… Ir ar drąsiai juos nešiotumėte?…

Šiek tiek pasvarsčius, pamėginau sudėlioti galvoje turimą košę – pasvarstymus.

• esame maži;
• seniausi pagonys Europoje;
• taip pat ir naujausi krikščionys :)
• kitų išskirtinių požymių nepastebėta;
• esame drąsūs (man kol kas galvoje sukasi klaustukai);
• su naujais ženklais blogai (ir šiaip nuo estų visur atsiliekame).

Praeitą savaitę susitikus su LJ žmonėmis temporal_” ir cinamonas, diskusijose išprotavome mintį: kam kurti naujus, jei turime neišnaudotus senus?

Sprendimas atsirado savaime:
imame Gedimino laikų Vytį, sukame jį į dešinę pusę – anksčiau į Vakarus su kardu eidavome, nūdien Rytuose mūsų kovos vyksta. Plius kryptis į dešinę pusę sukelia progreso įspūdį. O ir ženklas jau istoriškai susiklostęs – žmonėms bus lengviau priimti.

Ar gi neakivaizdūs pliusai?

• rišasi su valstybės ženklu;
• garbinga istorija;
• lengvas įtvirtinimas žmonių sąmonėje;
• atitinka „tautos drąsos koncepsiją“;
• tinka visur ir visokiais masteliais: nuo pieno produktų iki kompiuterių.

Ir tikrai atsispausdinčiau. Ir tikrai nešiočiau ant marškinėlių.

Jei kur nors užtiksite bandymą suformuluoti usability sąvoką arba apibrėžimą lietuviškai arba jei turite suformulavę savo variantą, brūkštelėkite komentaruose paminėdami šaltinį ir nuorodą. Dėkui :)

Pradėkime nuo anglų kalbos apibrėžimų, kurių yra ne vienas, tad nurodau tuos šaltinius, kuriuos pats naudoju.

Originalo kalba

Wikipedia variantas:

Usability is a term used to denote the ease with which people can employ a particular tool or other human-made object in order to achieve a particular goal. Usability can also refer to the methods of measuring usability and the study of the principles behind an object’s perceived efficiency or elegance.

Usability.gov turi savo:

Usability measures the quality of a user’s experience when interacting with a product or system— whether a Web site, a software application, mobile technology, or any user-operated device.

„ISO 9241“ 11 dalyje apibrėžimas pateikiamas kaip:

The extent to which a product can be used by specified users to achieve specified goals with effectiveness, efficiency and satisfaction in a specified context of use.

„The Usability Body of Knowledge“ siūlo platų apibrėžimą:

A measure of the degree to which a product can be used by specified users or groups to achieve specific goals of effectiveness, efficiency, and satisfaction in a specified context of use. Factors affecting this measure include learnability, readability, aesthetics, safety and error frequency. Another significant factor is keeping cost-effectiveness within acceptable levels for human cost measured in terms of tiredness, discomfort, embarrassment, frustration and personal effort. Keeping cost-effectiveness within acceptable levels increases user satisfaction, which in turn causes continued and enhanced usage of the system.

Ir pabaigai „Human Resource Interaction Network“ sukaupę beveik dešimt variantų, pradedant nuo 1979-ųjų.

Bandymai gimtąja

VU dėstytojos dr. Kristinos Moroz Lapin vertimas (PDF) dokumente iš ISO 9241 11 dalies:

Panaudojamumas – tai naudotojo veiklos veiksmingumas, našumas ir jaučiamas pasitenkinimas, su kuriuo konkretus naudotojas gali pasiekti konkrečių tikslų konkrečiose aplinkose.

Kolegė R. apibrėžia kitaip, tačiau verčia taip pat:

Panaudojamumas – produktą ar paslaugą naudojančio vartotojo ar jų grupės naudojimosi efektyvumo ir intuityvumo, galimybių ir patogumo suvokimo bei pasitenkinimo laipsnis.

Svetainės seosite.lt dviejų žodžių variantas:

Tinklalapių patogumas (angl. Usability) yra kokybiškumą atspindinti savybė, kuri parodo vartotojo sąsajos paprastumą ir aiškumą. Terminas „usability“ taip pat apima visus metodus, kuriais siekiama pagerinti vartotojo naršymo patogumą. Šie metodai naudojami kuriant tinklalapio dizainą.

kriause.com bando paaiškinti versdami J.&Nielsen tekstus.

„Usability“ užduotis – ištirti vartotojo sąsają ir nustatyti kurie elementai vartotojui padeda, kurie atvirkščiai. „Usability“ taip pat stoja į vartotojo pusę ir kovoja už paprastumą. Abu „usability“ aspektai turi teisę gyvuoti, o skirtumus tarp jų reikia tiesiog suprasti.

Dar vienos kolegės V. samprotavimai.

Kodėl aš pasiūliau „naudojamumą“?
Nes yra toks terminas „jojamumas“. Iš pirmo žvilgsnio neaišku ką jis reiškia, bet kai supranti, pasidaro nepaprastai logiška. „Jojamumas“ yra nuo žodžio „joti“. Jojamumas apibrėžia – ar gerai su tuo arkliu joti. Tai apima viską: ar jis minkštas, ar lengvai valdomas. Taigi „daryti“ → „daromumas“ reiškia, ar „faina“ yra „daryti“.

„Naudoti“ → „naudojamumas“ analogiškai reiks „ar gerai yra naudoti“. Taigi intensyvumas čia jau ne prie ko. Kalbama būtent apie naudojimo kokybę. Beje, „kokybė“ – labai puikus žodis ir labai tinka mūsų atveju.

Iš lietuvių kalbos specialistės gautas atsakymas dėl pasiūlytų variantų:

Kaip terminas naudojamumas netinka, nes:

• per ilgas;
• neskambus;
• padarytieji iš veiksmažodžių daiktavardžiai vartotini kuo rečiau (bet yra tokių).

Nors ir mokausi angliškai, bet tą pastraipėlę supratau tik maždaug, o to žodžio ten juk ir nebuvo (?). Tačiau supratau, kad tai nėra vien „naudą teikiantis“ dalykas – jis tiriamas, kažkaip matuojamas, pasirenkamas etc., taigi naudojamumas dar ir todėl netinka („naudoti“ dažniausiai keistinas „vartoti“: vartojame duoną, sąvaržėles, vartojimo kreditas, suvartota 1 000 t popieriaus ir t. t. – tai yra, gal buvo naudos, gal nebuvo, nesvarbu).

Terminus nereikia versti pažodžiui. To use – naudoti (kai teikia naudą), vartoti, būti tinkamam, paimti kaip tinkamiausią. Taigi galėtų būti tinkamumas (nors irgi ilgas, bet skamba lengviau), vertingumas (turi ar neturi vertę, gali būti tinkamas ar ne).
Nebūtina vartoti daiktavardį (-umas, -mumas, etc.). Gali būti dalyviai ar būdvardžiai:

• produktas tinkamas/netinkamas;
• teiktina / neteiktina paslauga;
• vertingas / nevertingas sprendimas;
• galimas / negalimas sprendimas;
• tęstinas / netęstinas projektas.

Tai gali būti ir trumpas daiktavardis „vertė“ (produkto vertę sudaro šie aspektai…; nuo xy faktoriaus paslaugos vertė nesumažėja…; tai pakeltų produkto/paslaugos vertę…).

Po visų svarstymų siūlyčiau tinkamumas, vertė, tinkama(s), teiktina(s).

Beje, jojamumas, kramtomumas, valgomumas, skalbiamumas, mazgojamumas, etc. – irgi neteiktini. Jie gremėzdiški.
Plg.: „Vaiko valgomumas pagerėjo“ – geriau būtų „vaikas ėmė geriau valgyti“. „Skaitomumas vis mažėja“ – geriau būtų „skaitoma vis mažiau“.

„Idea Code“ bando su dviem žodžiais:

„Patogumas naudotis“ – kokybinis žmogaus sąveikos su tinklalapiu ar programine įranga aspektas.

Giedrius Karaliūnas naudoja tokį patį:

Jeigu mes siekiame, kad mūsų kuriamais produktais būtų patogu naudotis, tai patogumas naudotis (angl. Usability) yra mūsų tikslas.

Coral Map rašo kitokį variantą:

Padedame padidinti interneto svetainių vartojamumą (usability).

Dominykas Blyžė siūlo į Coral Map variantą panašų naujadarą:

Viena iš mano minčių naujam terminui būtų vartojiškumas (arba vartotiškumas). Sutinku, kad žodis yra absoliutus naujadaras ir skamba gana keistai, bet galbūt būtų įmanoma prie jo priprasti? Jis skamba panašiai kaip dalis usability kriterijų – “aiškumas”, taipogi siejasi su “žmogiškumu”: “vartojiškas” – “geras vartotojui, vartojimui”.

Raimundas Zabarauskas sukuria radikalų variantą:

Smarkiai pakutenęs tikrinę lietuvių kalbą išgavau trumpą, neinterferuojantį su kitais žodžiais ir gana aiškiai besiasocijuojantį su originalu naujadarą: tinknaudumas

Tinknaudumui skirta svetainė ir tos svetainės tinknaudumas; tinknaudumo tyrimai; ekspertinė tinknaudumo apžvalga; geras tinknaudumas pasiekiamas tuomet, kai dizainas remiasi vartotojo poreikiais; objekto tinknaudumas yra vartotojo patirties pagrindas.