Laurynas M.

Tai ne recenzija Janos Frank knygai „Муза и чудовище: как организовать творческий труд“ (2009), tiesiog pastabos sudėliotos jos puslapių paraštėje ir vėliau sukeltos čia. Be jokių grupavimų ir rikiavimų.

• Viskam reikia keturių dalykų: laiko, sveikatos, energijos ir motyvacijos.
• Būtina užsirašyti mintis kaip planus, idėjas, tikslus, norus, darbus ir t. t. Ir reguliariai peržiūrėti.
• Miegui – sveikatai ir energijai – reikia skirti pastovų (fiksuotą ir numatytą) laiko kiekį.
• Laikas turi būti skirstomas. Pvz. darbo ir poilsio, aktyvi ir pasyvi veikla, fizinė ir protinė veikla ir t. t.
• Savo buvusią veiklą reikia sekti ir skaidyti ją į rutiną ir nerutiną, nepamirštant žymėti, kokiam darbui kiek laiko skirta.
  Pamirštą laiką ar veiklą irgi būtina užsirašyti.
• Veiklos išskaidymas į rutinas ir nerutinas padeda sutikslinti darbų planą.
• Veiklos pavertimas rutina leidžia sutaupyti energijos – rutina nereikalauja emocinių ir protinių pastangų, skirtingai nuo veiklos, kuriai reikia dėmesio
• Tuo pačiu metu kartojama užimanti tiek pat trukmės veikla virsta į rutiną per 20 – 25 dienas.
• Savaitinio ar mėnesinio kalendoriaus naudojimas padeda paskirstyti susikaupiančias rutinines veiklas maždaug po lygiai kiekvienai dienai.
• Visi užrašai apie planus turi būti laikomi prie savęs – patogu sekti rutinas ir žymėtis atliktus darbus. Ir jame visada galima atrasti idėjų ką dar galima nuveikti ir pasirinkti, kas yra maloniausia tuo metu.
• Kita vertus, visuomet reikia pradėti nuo darbų su artimiausia mirties linija (deadline).
• Kai kuriai veiklai reikia atitinkamų sąlygų – kitaip tariant, jaučiant pasipriešinimą kažkokiam darbui reikia atrasti jam trukdančius faktorius.
  Ypač jei veiklą norima padaryti rutinine.
• Įvairios dienos „smulkmenos“ – netikėti skambučiai, darbai, paplepėjimai, momentinės užduotys – gali būti sukaišiojami tarp rutinų (ir per jas) ir pagrindinių darbų.
  Šias smulkmenas galima skaidyti į „aisbergus“ ir „balas“. Pirmieji slepia daugiau darbo negu atrodo, antrieji sunaudoja daugiau laiko negu norėtųsi.
• Dideli darbai ir ilgas norų sąrašas turi būti daromas principu: dalinti pusiau, dar kartą pusiau ir dar kartą pusiau.
  Tada galima pasirinkti tik svarbiausius iš likusios dalies ir juos bandyti atlikti.
• Didelius planus ir darbus visuomet reikia skaidyti į žingsnius. Pastariesiems numatyti konkrečias datas nuveiktų darbų analizei.
• Niekuomet nevėlu susidaryti planą. Netgi proceso pabaigoje.
• Nėra vienintelio gero planų skaidymo į žingsnius varianto – jį reikia pasirinkti savo nuožiūra pagal darbus ir laiką.
• Bandant planuoti, galima pradėti nuo norų sąrašo. Tada skaičiuoti galimo skirti laiko kiekį, tada nurėžti dalį norų arba dalį darbų.
• Kai kuriuos planus galima (ir verta) daryti atbuline tvarka – Z-ą galiu padaryti tik tada, kai padarytas X-as ir Y-as.
• Laiko skaidymas veiklai: 45 minutės – aktyvi, 15 – pasyvi.
• Laikantis laiko skirstymo „15+45“ metodo, netikėtus siurprizus (skambučiai, klausimai ir t.t.) galima atidėti /nukelti 45 minutes ar mažiau.
• Poilsio galima / nebūtina / reikia neplanuoti :)
• Gali būti, kad visa aprašyta sistema yra tik laiko valdymo iliuzija, kuri padeda susidaryti saugią erdvę visuotiniame (Visatos) chaose.

Knygą galite įsigyti „Homo Sapiens“ knygyne arba internetinėse parduotuvėse.