Laurynas M.

Šį savaitgalį sudalyvavau renginyje „Vilnius Startup Weekend“, skirtame turintiems idėjų, laiko, žinių ir pinigų susitikti, susitarti ir kažką nuveikti. Rolė buvo savotiškai (ne)įprasta – teko pabūti mentoriaus (ką?) kailyje.

Trumpai apie procesą:

1. idėjininkai pristato save ir idėją per vieną minutę. Geriausiai pristatęs gavo apdovanojimą – Apple iPhone telefoną dovanų;
2. vėliau per valandą bando pritraukti jiems reikalingus žmones kaip programuotojus, dizainerius, vadovus, marketingistus ir t. t į komandą, su kuria dirbs per savaitgalį. Pastarieji gauna 2 balsus, kuriuos gali skirti patikusiai idėjai;
3. 10 komandų, kurios surinko daugiausiai balsų, praeina į sekantį etapą – komandinį darbą ir kas svarbiausia, gauna galimybę prisistatyti investuotojams;
4. susidariusios komandos per penktadienį ir iki šeštadienio popietės šlifuojasi viduje ir bando kuo daugiau padaryti su idėja – nuo išdirbto biznio plano iki kažkiek jau veikiančio prototipo;
5. vėliau mentoriai konsultuoja komandas norimais ir nelabai klausimais;
6. komandos dar kartą peršlifuoja savo darbą ir sekmadienį pristato investuotojams.

Nors organizatoriai akcentavo, kad renginys leis idėjininkams suburti komandą ir netgi padaryti kažką realaus per savaitgalį, iš pradžių žiūrėjau skeptiškai. Tačiau šeštadienio vakare keletas komandų buvo optimistiškai nusiteikę, o viena netgi pademonstravo prototipo variantus.

Nustebino idėjų spektras – nuo besikartojančių iš dar „Open Coffe Club“ ir Bitės „Plius Laboratorija“ renginių susitikimuose iki visiškai šviežių ir absoliučiai crazy :)

Ar verta dalyvauti tokiame renginyje? Žinoma, nes:

• visų pirma galima patikrinti savo idėją, kiek ji iš tikrųjų yra nauja;
• patikrinti save kaip pardavėją, kuris turi savo idėją ir save parduoti pirmą kartą matantiems žmonėms, norint juos pritraukti į savo projektą;
• patikrinti savo komunikacijos žinias ir save kaip priimantį sprendimus komandos vadą ir / arba idėjinį lyderį.

Bent jau man pačiam tai buvo proga pamąstyti, kad sunkiausias iššūkis būtent yra tokio renginio metu įtikinti kitus prisidėti prie būtent tavo idėjos, nes tenka konkuruoti su kitais ir kartu atsilaikyti prieš padidėjusį skeptikų, kritikų arba nesuprantančių (ypač jei pritrūksta žodžių paaiškinti savo mintis) srautą. Sau pačiam pastebėjau, kad jei pavyksta ateiti į tokį renginį su išankstine „shoshin“ nuostata, tačiau pastoviai gaunant šviežių minčių ir energijos, visų pirma norisi pastatyti save į gynybinę „šaltos galvos/realios žemės“ poziciją, antra vertus neišvengiamas buvo užsikrėtimas tuo šviežių ir gimstančių minčių gaivališkumu. Pastarasis baigėsi tuo, kad naktį teko pabusti kelis kartus nežinia kodėl.

Šiek tiek nustebino žmonių žinių apie usability spektras – nuo klausiančių „kas tai yra?“ iki aiškiai įvardinančių projekto patogumo naudoti problemas ir tikslius klausimus.

Savaitgalį užskaitau, nes:

• manau, kad pavyko savyje pralaužti savotišką barjerą t.y. pasyvumo – laukimo, kol busiu pakviestas ir paklaustas konkrečių sprendimų – būseną, kuri atsirasdavo dirbant su naujais žmonėmis;
• gyvai pamatytos kai kurios legendos – pirmieji interneto Lietuvoje naudotojai. Įdomu išgirsti jų mintis ir palyginti patirtis;
• atgaivintos senos pažintys ir keletas naujų. Tikiuosi, kad ateityje pavyks jas sutvirtinti labiau.