Laurynas M.

Metų pradžioje pasižadėjau, kad fiksuosiu kiekvieną pamatytą filmą.
Pažadą ištesėti 100% nepavyko, tačiau šis tas susidarė.

Nominacijos paskirstytos kaip pakliuvo.
Tas pats su įstrigusiems atminty filmams vieno sakinio recenzijomis – šiokiu tokiu įvertinimu.

Imu 2004, 2005 ir praeitų metų, nes dauguma jų pasirodo praeitą žiemą arba „Kino pavasary“.

Metų filmas

Nugalėtojas – „Adam’s Apples“. Už bet kurioje scenoje plūstantį optimizmą.

Arti buvo:

• „Barfuss“. Tokie reti mūsų ekranuose vokiečiai. Pažiūrėjus pasikartojo jausmas, tarsi pirmą kartą žiūrėčiau „Beldžiant į dangaus vartus“.
• „Capote“. Pagrindinį vaidmenį atlikęs aktorius – senas mano favoritas. Visa kita detalu ir tikra.
• „Good night and good luck“. G. Clooney nenuvilia antrą kartą iš eilės.
• „Tideland“. Nekontroliuojamas studijų bosų T. Gilliam leidžia sau viską, pradedant groteskiškais hipiais.
• „Turtles Can Fly“. Apie Iraką ir vaikus per misticizmą. Keista, bet stipru. Nesigėdykite verkti.
• „Мне не больно“. Neatpažinau Renatos Litvinovos, kuri išmainė savo manieriškumą su miestu į jo tiesmukumą.

Dar atsiminti bet kokia tvarka:

• „The Shutka Book of Records“ – tokių čigonų pasigendu Lietuvoje. Ai, mes gi turime Badžį – Radžį – Hadžį.
• „L’iceberg – gėris, jei dar nematei „Tuvalu“. Man buvo primityvus, nes mačiau.
• „Alles auf Zucker! – vokiečiai antrą kartą. Šį kartą apeliacija į praeitį žinantiems, kas buvo VDR.
• „Mirror Mask. Norėjau dėti į animaciją. Beveik geriau už „La Science des reves“.
• „La Science des reves“. Kiek stiprus iš vizualumo, tiek silpnas iš scenarijaus.
• „Borat: Cultural Learnings of America for Make Benefit Glorious Nation of Kazakhstan“ – geriau jį būčiau žiūrėjęs dalimis YouTube.
• „Casino Royale“. Kažkada J. Bond išskrido, bet pažadėjo sugrįžti. Grįžo toks tikras, kietas ir gražus.
• „Departed“. M. Scorseze atsigavo po visokių Niujorko gaujų ir pilotų, tačiau originalusis korėjietiškas „Infernal Affairs“ turi geresnę pabaigą.

Likę šiaip sau: Munich; Garpastum; The Constant Gardener; El Metodo; Unkenrufe; Garden State; Allegro; Dobro Ustimani Mrtvaci; Odgrobadogroba; Xiang ri kui; L’Enfant; Nordkraft; Danny the Dog.

Seni filmai

Iš naujo atrastas Buster Keaton, gruzinų filmai, tačiau visus pralenkė ir ypatingai pasižymėjo lenkai su „nerimo kinu“ (arba D. su savo pomėgiu K. Kieslowski kūrybai).
Nugalėtojas – „Amator“. Dabar žinau, kad kinas gali, jei režisierius moka, pakeisti likimą.

Paskui jį seka:

• „Przypadek“. Vėl K. Kieslowski. Ilgai abejojau, ar tik ne jį dėti pirmu numeriu.
• „The Decline of the American Empire“. Senai norėtas ir pamatytas Kanados kino egzempliorius. Vėliau režisierius surinko tą pačią aktorių komandą ir priminė problemas, kaip ir praeitų metų favorituose „Les Invasions barbares“.
• „Короткие встречи“. Du grandai – K. Muratova ir V. Visockis – ekrane kartu taip, kad atrodo išeina ir už ekrano.
• „Father of a Soldier — rusų filmas apie karą be pergalių.
• „Et la lumière fut“, „Mimino“. Gruzinai apie save priminė festivaliu „Skalvijoje“. Tikiuosi, kad ateityje jų kino pamatysiu dar daugiau.
• „Никогда“. Pasaka apie neegzistuojančius darboholikus Tarybų Sąjungoje, įspėjanti, kuo baigiasi viršvalandžiai.
• „Barwy ochronne“ Lenkų filmas, kurį D. rodė „Santaroje–Šviesoje“. Apie abejingumą sistemai ir jos galią jaunam žmogui.

Dar buvo šie:
The Electric House; Our Hospitality; The General; Jeremiah Johnson; Hanussen; Three Ages; Audition; Where the buffalo roam; Raise the red lantern; When father was away on business; Les Valseuses; Nesėtų rugių žydėjimas; Долгие проводы, A Fistful of Dollars; Kanal; The Piano; M; Stagecoach; Oberst Redl; North By Northwest; Maratonci Trce Pocasni Krug; High noon; Такси-блюз; Комиссар; Liebe ist kälter als der Tod; The Last Picture Show; Old Surehand.

Animacija

Jos buvo mažai, todėl renku iš visų pamatytų (tiksliau užžymėtų) praeitais metais.
Nugalėtojas – metų pradžioje pamatytas „Mutant Aliens“. Ten visko buvo tiek daug, kad neaišku už ką, todėl tikriausiai už sceną su ateities reklama.
Labai arti „Ice Age 2“ ir „Flushed Away“. Pirmas už juoko priepuolius, kurie nepasikartojo antrą kartą žiūrint, antras už Voleso ir Gromito veidų detales pagrindinių veikėjų – žiurkelių – snukeliuose.
Likę: Tokyo Godfathers; Famous Fred; Princes et Princesses; Mind Game; Kirikou et la Sorciere.

Lietuviškas kinas

Pirmoje vietoje „Diringas“. Filmas patiko šiaip sau. Bet po pusmečio skaitant scenarijų pasirodė neblogas. Nėra, kad „visai nieko netinka, reikia, kad būt nerealiai, absoliučiai nerealiai“, tačiau geriau nemačiau. Pasiūlysite ką nors?

„Prieš parskrendant į Žemę“, 2005 varžėsi su „Diringu“, tačiau prisiminiau „The Turtles can fly“ ir supratau, kad su vaikais galima geriau. Duočiau geriausią dokumentikoje, tačiau šiuo metu man aktualesnis „Jak to się robi“.
Penkmečio apie lietuvius, vokiečius ir žydus Vilniuje per karą projektas „Vilniaus getas“ įvykdytas. Tačiau kam jis rūpi.? Siejasi su valdovų rūmais.
„Aš esi Tu“, 2006. Kiek prisimenu, vis dar nėra nieko blogiau už architektą miške ir vis dar sakau, kad blogiausias lietuviškas filmas ne tik praeituose metuose.

Dokumentika

Atsargiai renkuosi dokumentinius filmus. Nežiūrėčiau išvis, jei ne vienas draugas – dokumentikos gerbėjas.

Nugalėtojas – „Jak to się robi“. Lenkai labai gražiai įrodė, kad dokumentinė juosta (!) apie politiką (!!), praktiškai realybės šou (!!!), gali būti stipriau už trilerius ir kitus meninius filmus.
Kiti: The Children of Leningradsky; Grizzly Man; The Cost Of Living; Die Hohle des gelben Hundes.

Metų liapsusas

„Le Conseguenze dell’amore“ — turint kelis metus pašonėje tokį filmą, jį pamatyti tik praeitais metais. Ech…

Metų kino teatras

Nenuginčysite, kad kino centras „Skalvija“, kuris vos vos įveikė namus ;)

Pabaigai

Pavartaliojus atidžiau skaitmenas, atsirado pavėlavusiųjų į traukinį:
Первые на Луне; Космос как предчувствие; Ariel; Blow-up; Eclipse; Жена Сталина; Зигзаг удачи; Rocco e i suoi fratelli; Lili Marleen.

Tad iš viso 87 filmai.
Ačiū, kad buvote su manimi ir tikiuosi, kad jei kažką praleidau, tai man priminsite.